madjãrai (vengr. Magyarok), finougrų klajoklių gentys, vengrų protėviai (dabartinėje istoriografijoje madjarai dažnai ir vadinami vengrais). Iš pradžių tikriausiai gyveno teritorijoje tarp Aralo jūros ir Uralo kalnų. Istorijos šaltiniuose minimi nuo 9 a. pirmos pusės, tuo metu gyveno Dono aukštupio stepėse, vadinamojoje Levedijoje. Ją apie 850 užpuolus pečenegams madjarai apgyveno teritoriją tarp Dniepro, Dunojaus žemupio ir rytinių Karpatų, kur sukūrė 7 genčių sąjungą (dalis madjarų, atsiskyrusi nuo daugumos, apsigyveno už Kaukazo, Persijos pasienyje). 895 ar 896 Arpado vadovaujami madjarai, stumiami pečenegų, atsikėlė į Dunojaus vidurupio lygumas, kur įkūrė Vengrijos valstybę.
-vengrai; -Levedija