Madrdo istòrija
Madrido vietoje žmonių gyventa nuo ikiistorinių laikų, bet miestas pirmąkart minimas 932, kai Leono karalius Ramyras II apsiautė arabų Majerito tvirtovę. 1083 Kastilijos ir Leono karalius Alfonsas I atėmė miestą iš musulmonų.
Madridas buvo nedidelis miestelis (825 m ilgio, 450 m pločio) iki 1561, kai Ispanijos karalius Pilypas II čia perkėlė savo dvarą. 1607 karalius Pilypas III į Madridą oficialiai perkėlė Ispanijos sostinę (iki tol jis valdė iš Valladolido).
17–18 a. miestas sparčiai plėtėsi. Pastatyti Ispanijos karališkosios akademijos, Nacionalinės bibliotekos, Istorijos akademijos pastatai, karaliaus rūmai (Ispanijos karaliai juose gyveno iki 1931). Gyventojų traukos centru tapo 1617–1619 įrengta centrinė aikštė (Plaza Mayor), kur vykdavo šventės, korida (iki 1846), buvo viešai baudžiami nusikaltėliai.
1808–12 miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė, jį valdė Napoleono I Ispanijos karaliumi paskirtas Juozapas Bonapartas. Ilgainiui sparčiai gausėjo viešojo gyvenimo patogumų: 1830 gatvės apšviestos dujinėmis lempomis, sunumeruoti pastatai, vėliau atsirado mulų traukiami tramvajai.
respublikonų mitingas Madrido koridos arenoje (20 a. ketvirtas dešimtmetis)
1936 mieste nuslopintas kariškių sukilimas, per Ispanijos pilietinį karą 1936–39 Madridą kontroliavo respublikonų įgula. Miestas daug kartų bombarduotas, jo įgula pasidavė F. Franco kariuomenei po trejų metų apgulties.
F. Franco diktatūros laikotarpiu pastatyta daug pramoninių rajonų, daug gyventojų atsikėlė iš kaimo (ypač sparčiai miestas išaugo 1948–51, kai jo plotas padidėjo kelis kartus). 1975 mirus F. Franco miesto valdymas demokratizuotas, susirūpinta išsaugoti senuosius pastatus. 1979 įvyko pirmieji mero rinkimai. 1992 Madridas buvo Europos kultūros sostinė.
21 a. pradžioje miestas išlieka Ispanijos kultūrinio ir politinio gyvenimo svarbiausiu centru; gausu turistų, nors radikalūs islamo šalininkai 2004 03 čia įvykdė vieną didžiausių naujausių laikų Ispanijos istorijoje teroro aktų – trijose geležinkelio stotyse susprogdino 10 bombų, žuvo 191 žmogus, 1800 sužeista.
2271
-Madridas