Madrdo susitikmas, Madrdo konfereñcija, per 1975 Helsinkio pasitarimą Europos ir Šiaurės Amerikos 35 valstybių priimto Baigiamojo akto signatarų susirinkimas 1980 11 08–1983 09 09 Madride. Svarstė prieštaravimus tarp Rytų ir Vakarų valstybių blokų dėl Baigiamojo akto (Helsinkio deklaracijos) interpretavimo. 1983 09 priėmė Baigiamąjį aktą. Jį, skelbiantį teisę kurti laisvas profsąjungas, laisvai veikti religinėms bendruomenėms ir kita, pasirašė ir SSRS atstovai.

Lietuviai Madrido susitikime

Lietuvių išeivija per Madrido susitikimą siekė tarptautinės paramos Lietuvos laisvės bylai, todėl dar prieš jam prasidedant Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas ir Lietuvos diplomatinė tarnyba paskelbė memorandumą – ragino pasmerkti Molotovo–Ribbentropo paktą, reikalavo, kad SSRS išvestų iš Lietuvos savo kariuomenę ir administraciją, leistų lietuvių tautai surengti laisvus rinkimus. Į Madrido susitikimo Jungtinių Amerikos Valstijų delegaciją oficialiai buvo įtrauktas Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės Visuomenės reikalų tarybos narys Rimas Česonis. Į Madridą t. p. atvyko lietuvių išeivių delegacija – K. J. Bobelis, K. R. Jurgėla, V. Šakalys, J. Prunskis, A. A. Mičiuda (visi atstovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui), J. Genys (Amerikos lietuvių tarybai), M. Rudienė (Bendrajam Amerikos lietuvių fondui), Jonas R. Simanavičius (Kanados lietuvių bendruomenei). Prie jų prisidėjo T. Venclova ir Kazimieras Patalavičius. Svarstant žmogaus teisių problemas susitikime paskelbta medžiaga apie SSRS valdžios kalinamus lietuvius politininius kalinius (V. Lapienį, P. Plumpą, J. Sasnauską, V. Skuodį, A. Terlecką). Pasiūlyta tautų apsisprendimo principą taikyti ir Baltijos šalims, neteisėtai inkorporuotoms į Sovietų Sąjungą. Prasidėjus Madrido susitikimui viešbutyje Castellana ėmė veikti vadinamasis Baltų (baltiečių) informatikos centras, paroda apie okupuotas Baltijos šalis. 1980 11 11 Madrido senamiestyje buvo surengta baltų demonstracija ir spaudos konferencija (joje, greta SSRS disidentų ir kitų pasipriešinimo veikėjų, dalyvavo lietuviai T. Venclova ir V. Šakalys, jie iškėlė SSRS dekolonizavimo problemą). Per Madrido susitikimą Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas 1981 10 paskelbė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą. Be to, pabrėžiant baltų išeivijos laisvės siekių vienybę, 1981 paskelbta bendra Baltijos laisvinimo fronto peticija. Šia veikla Madrido susitikime Vidurio ir Vakarų Europos šalių diplomatams buvo priminta, kad tarp jo dalyvių trūksta trijų Baltijos valstybių, kurias neteisėtai užėmusi SSRS, atstovų.

2025

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką