Madriu-Perafitos-Claroro slėnis

Madriu-Perafitos-Claroro slėnis (katalonų k. Vall del Madriu-Perafita-Claror, angl. Madriu-Perafita-Claror Valley, pranc. La Vallée du Madriu-Perafita-Claror; Madriù-Peraftos-Klaròro slnis), slėnis Andoroje, Pirėnuose, į pietryčius nuo Andoros. Pietine slėnio riba eina Andoros ir Ispanijos siena. Plotas 42,47 km² (apima apie 9 % šalies teritorijos). Ilgis apie 12 kilometrų. Slėnis apsuptas kalnų; aukščiausios viršūnės: Tossa Plana de Lleso, (2898 m), Pic dels Llopso (2858 m), Pic dels Estanyonso (2836 m), Monturu (2761 m). Šlaitai statūs, apatinėse dalyse apaugę miškais, aukštikalnėse pievos, uolos, skardžiai. Teka Madriu (Rytų Valiros kairysis intakas), Perafita, Claroras ir kiti Madriu intakai. Nedideli ledyninės kilmės ežerėliai (didžiausias Estany de lʼIlla, plotas 12,5 ha), pelkės.

Madriu-Perafitos-Claroro slėnis

Madriu-Perafitos-Claroro slėnio tradiciniai akmeniniai statiniai

Madriu-Perafitos-Claroro slėnis pasiekiamas tik pėsčiomis, akmenimis grįstais takais (vienas jų eina per Coll de Jovellio perėją). Gyvenamas šiltuoju metų laiku; plėtojama Pirėnų regiono tradicinė ganyklinė gyvulininkystė. Yra 2 senosios gyvenvietės – Entremesaigüesas ir Ràmio – su akmeniniais būstais, įvairios paskirties ūkiniais pastatais (vadinamaisiais bordes), piemenų trobelėmis; būdinga granito sienos, skalūno stogai. Manoma, slėnyje gyventa nuo 13 amžiaus. Išliko terasinės žemdirbystės (auginta vynuogės, kviečiai, rugiai), geležies rūdos gavybos, kalvininkystės, medžio anglies gamybos bei kitų žmogaus ir gamtos darnios sąveikos požymių. 2004 Madriu-Perafitos-Claroro slėnio kultūrinis kraštovaizdis įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (2006 ribos praplėstos). Nuo 2013 slėnis – Ramsaro konvencijos saugoma teritorija.

Turizmas (žygiai pėsčiomis; dažniausiai nuo gegužės iki spalio).

piemenų trobelė