madūriẽčių kalbà, austroneziečių šeimos indoneziečių grupės kalba.
Paplitimas
Vartojama Madūros saloje, t. p. kai kuriose Indonezijos Javos provincijos rytinės dalies salose, Singapūre. Kalbančiųjų apie 9,2 mln. (iš jų apie 7, 79 mln. gyvena Madūros saloje, 2015).
Gramatikos ypatybės
Skiriamos Madūros salos pagrindinės rytų ir vakarų tarmės. Bendrinės kalbos pagrindas – rytų tarmė. Skiriami duslieji, duslieji aspiruotieji ir skardieji priebalsiai; jie t. p. gali būti dantiniai (dantiniai, arba alveoliniai, artikuliuojami įkvepiant); nėra uždarųjų balsių, giminės kategorijos; daugiskaitos formas sudaro reduplikacija. Pagrindinė žodžių tvarka sakinyje: veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).
Raštas
Iki 18 a. pabaigos madūriečių rašomoji kalba buvo javiečių kalba. Vartoja tradicinį javiečių raštą; nuo 20 a. vis dažniau vartojama lotyniškoji abėcėlė. Madūriečių kalba daugiausia leidžiamos mokomosios knygos ir religinė literatūra. Tai etninių grupių tarpusavio, buitinio bendravimo, administravimo kalba, jos mokoma pradinėse mokyklose.
1468