Mãgdeburgo architektūrà
Senamiestis per II pasaulinį karą sugriautas (nuo 1953 atstatomas).
Iki 19 amžiaus
Išliko: Dievo Motinos vienuolynas (1135–50, dabar G. Ph. Telemanno koncertų salė), Šv. Jono (1131, perstatyta 1207), romaninė Šv. Sebastijono (1150, 17 a. įgavo baroko bruožų) bažnyčia, ankstyvosios gotikos Šv. Mauricijaus ir šv. Kotrynos katedra (1207–1520, 13 a. akmens skulptūros, 15 a. sienų tapyba); Šv. Petro (12 a.), gotikinės Valono (14 a.) bažnyčios ir Šv. Magdalietės koplyčios (1315) ansamblis. Bokštas Welsche (13 a., dabar kultūros centras), gynybinė Kunigaikščių siena su Hinter der Möllenvogtei ir Kieg in die Köken bokštais (1430), barokinė rotušė (1698, išliko vėlyvosios romanikos rūsiai).
19 amžius–21 amžiaus pradžia
prekybinis ir gyvenamasis pastatas Žalioji Magdeburgo citadelė (2005, architektas F. Hundertwasseris)
19–20 a. statiniai: Šv. Mykolo bažnyčia (1824, architektas K. F. Schinkelis), geležinkelio stotis (1870–82), centrinio pašto (apie 1895), istoristiniai Kultūros istorijos muziejaus (1906) rūmai, neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1909, architektas H. Hertelis), Hermanno-Gieselerio sporto salė (1922, architektas B. Tautas), miesto salė (1927, architektas J. G. L. Göderitzas, 1966 atstatyta), Šv. Adalberto bažnyčia (pašventinta 1985), Tūkstantmečio bokštas (1999). Prekybinis ir gyvenamasis pastatas Žalioji Magdeburgo citadelė (2005, architektas F. Hundertwasseris). Parkai: Naujasis ąsotis (1829, architektas P. J. Lenné), Raudonasis ragas (1871, architektas P. Niemeyeris), Apynių (1911, architektas H. Tessenowas), Reforma (1912), Vakarų planas (1924) ir kiti. Magdeburgo raitelio paminklas (apie 1240, 1631 nugriautas, 1967 atstatytas). Žvaigždės tiltas (1914–22, architektas B. Tautas, 2005 atstatytas).
2271
-Magdeburgas