magistrantūrà, nuosekliųjų universitetinių studijų antroji pakopa.
Magistrantūra skirta įgyti aukštesnę profesinę ir mokslinę kvalifikaciją. Studijos vyksta aukštosiose mokyklose, kuriose vykdomi studijų kryptį atitinkantys moksliniai tyrimai.
Lietuvoje į magistrantūrą (įvesta 1991) priimami asmenys, baigę pirmosios (pagrindinės) pakopos universitetines studijas. Kandidatams į magistrantūrą, jei jų studijų kryptis nesutampa su baigtų pirmosios pakopos universitetinių studijų kryptimi arba jei jie yra baigę neuniversitetines studijas, organizuojamos papildomosios (nenuosekliosios) studijos.
Skiriamos dviejų rūšių magistrantūros studijų programos (bendruosius reikalavimus tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) – gilinamoji ir plečiamoji. Gilinamoji programa skirta gilinti studento kompetenciją, įgytą per pirmosios pakopos studijų programą, kai ši yra tos pačios studijų krypties kaip ir magistrantūros studijų programa, ar kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše. Plečiamoji programa skirta išplėsti studento kompetenciją kita studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per pagrindines studijas ir (arba) per praktinę veiklą (kai kompetencija plečiama keliomis studijų kryptimis, programa vadinama tarpkryptine).
Magistrantūros trukmė – 1,5–2 metai.
Išklausius teorijos kursą, išlaikius egzaminus ir apgynus magistrantūros baigiamąjį darbą (meno studijų srities magistrantūros baigiamasis darbas turi būti kūrybinis projektas ir su juo susijęs teorinis darbas) suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro kvalifikacinis laipsnis.
Tarpkryptinės magistrantūros absolventui suteikiamas tos krypties, kuri vyrauja studijų programoje, magistro kvalifikacinis laipsnis.