magnetinio lauko stipris

magnètinio laũko stpris, vektorinis dydis H, apibūdinantis magnetinį lauką. Magnetinio lauko stipris medžiagoje lygus H = B/µ₀ – M; čia B – magnetinio srauto tankis, µ₀ – magnetinė konstanta, M – medžiagos įmagnetėjimo vektorius. Magnetinio lauko stipris vakuume H = B/µ₀. Jei medžiaga vienalytė, H = B/(µ_rµ₀); čia µ_r – santykinė magnetinė skvarba. Jei vienalytis izotropinis magnetikas užpildo visą erdvę, kurioje yra magnetinis laukas, magnetinio lauko stipris nepriklauso nuo magnetinės skvarbos ir tiriamame taške sutampa su magnetinio lauko, sukurto vakuume tos pačios makroskopinių elektros srovių sistemos, stipriu. Magnetinio lauko, kurį sukuria krūvis q greičiu v judėdamas begalinėje vienalytėje izotropinėje terpėje, stipris $H_{\text{q}}=\frac{1}{\mathrm{4\pi }}\frac{q}{r^3}[\mathit{vr}]$; čia r – spindulys vektorius, nubrėžtas iš judančio krūvio į tiriamą lauko tašką. Magnetinio lauko stipris apie laidininkus su tekančia elektros srove nustatomas pagal Biot ir Savart’o dėsnį: pvz., tiesiu laidininku tekančios elektros srovės I sukurto magnetinio lauko stipris nuotolyje a nuo laidininko H = I/2πa; apskrita vija tekančios srovės magnetinio lauko stipris vijos centre H = I/2R (R – vijos spindulys); solenoido centre, jo ašyje, magnetinio lauko stipris H = nI (n – vijų skaičius solenoido ilgio vienetui). Magnetinio lauko kryptį lemia elektros srovės kryptis, nusakoma dešininio sraigto taisykle: jeigu srovės kryptis atitinka sraigto judėjimo kryptį, jo sukimosi kryptis atitinka sūkurinio lauko linijų kryptį. Magnetinio lauko stiprio vienetas – amperas metrui, A/m.