magnetitas

magnettas (vok. Magnetit < gr. magnētis – magnetas), magnètinė geležiẽs rūdà, sudėtingųjų oksidų klasės mineralas Fe₃O₄ (Fe³⁺₂Fe²⁺O₄). Dažnai būna titano, vanadžio, chromo, nikelio priemaišų. Kristalai kubinės singonijos, oktaedro, rečiau rombododekaedro formos. Gamtoje dažniausiai sudaro masyvius smulkiakristalius kitos sudėties uolienų intarpus, t. p. drūzas, dendritus, oolitus. Juodas arba pilkšvai juodas. Bruožas (miltelių spalva) juodas. Blizgesys metalo. Kietumas 5,5–6,5. Tankis 5170–5180 kg/m³. Magnetingas (stipriausias natūralus feromagnetikas). Būna metamorfinės (skalūnuose ir kvarcituose), metasomatinės (skarnose), magminės (bazinėse uolienose) kilmės, dar susidaro sąnašynuose. Magnetitas – svarbiausia geležies rūda. Randamas Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

magnetitas

Lietuvoje magnetitas yra pagrindinis Varėnos geležies rūdos telkinio mineralas ir vienas svarbiausių mineralų Baltijos pajūrio sunkiųjų mineralų sąnašynuose. Kaip akcesorinis mineralas magnetitas randamas daugelyje įvairaus amžiaus ir kilmės uolienų.

2961