Magnitogorsko metalurgijos kombinatas
Magnitogòrsko metalùrgijos kombinãtas (Magnitogorskij metallurgičeskij kombinat), didžiausia Rusijos juodosios metalurgijos bendrovė. Būstinė Magnitogorske. Turi geležies rūdos gavybos ir sodrinimo, metalo lydymo, metalo gaminių gamybos ir perdirbimo, techninės priežiūros, finansų ir kitų bendrovių. Naudoja Bakalo (Čeliabinsko sritis) geležies rūdos telkinio žaliavą. Išgauna ir sodrina geležies rūdą, lydo ketų ir plieną, gamina metalo gaminius, perdirba juoduosius metalus. 23,8 % kombinato akcijų priklauso valstybei (2008). Magnitogorsko metalurgijos kombinatas užima apie 20 % šalies metalo produktų rinkos (21 a. pradžioje). 2007 paruošė lydymui 1,5 mln. tonų geležies rūdos, 10,0 mln. tonų aglomerato, pagamino 5,4 mln. tonų kokso, išlydė 9,5 mln. tonų ketaus, 13,3 mln. tonų plieno, 12,3 mln. tonų valcuotojo metalo, pagamino 12,2 mln. tonų prekinės metalo produkcijos, eksportavo apie 40 % produkcijos. 2008 dirbo daugiau kaip 24 600 darbuotojų.
Kombinatas pradėtas statyti 1929, 1932 pradėjo veikti pirmoji aukštakrosnė, 1933 – pirmoji Martino (Marteno) krosnis, valcavimo staklynas, 1934 – stambių profilių valcavimo staklynas. 1951 Magnitogorsko metalurgijos kombinatas pradėjo gaminti plieno lakštus. 1992 tapo akcine bendrove.