„Mahabharata“ („Mahābhārata“; skr. „Didysis Bharatų dinastijos epas“), vienas iš dviejų (antras Ramajana) senovės Indijos epų. Svarbiausias hinduizmo kultūros paminklas, turintis literatūrinę, religinę ir filosofinę vertę; vienas ilgiausių pasaulio epų. Užrašytas apie 4 a. prieš Kristų–2 a. po Kristaus. Epą sudaro apie 100 000 dvieilių posmų, jis padalytas į 18 knygų (parvansų), devynioliktoji papildoma knyga vadinasi Harivamša. Epo pagrindinį siužetą sudaro herojinis pasakojimas apie 2 giminingų šeimų Kauravų ir Pandavų kovą dėl valdžios (mūšis vyko apie 1400–1000 prieš Kristų). Greta pagrindinio pasakojimo yra daug mitų, legendų ir didaktinių intarpų. Reikšmingiausias etinis, religinis, filosofinis epo tekstas yra šeštosios knygos dalis (25–42 skyriai) Bhagavadgyta.
2271