Tálvio Maila, tikr. Maila Mikkola 1871 10 17Hartola (Pietų Suomijos apskr.) 1951 01 06Helsinkis, suomių rašytoja. Buvo subūrusi literatūrinį saloną. M. Talvio romanuose Sūpuoklės Haapaniemi (Haapaniemen keinu 1895), Tarp žmonių (Kansan seassa 1900) plėtojama mažojo žmogaus tema. Romane Dūminės pirkios sugriovimas (Pimeänpirtin hävitys 1901, filmas 1947, režisierius Ilmari Unho) vaizduojama švedų ir suomių santykiai, suomių žemdirbių skurdus gyvenimas, romane Ninivėjos vaikai (Niniven lapset 1915) – provincijos žmogaus nesugebėjimas prisitaikyti gyventi sostinėje, šeimos iširimas. Romanuose Nematomas sąskaitininkas (Näkymätön kirjanpitäjä 1918), Gervės (Kurjet 1919) kritikavo revoliucijos idėjas. Dar parašė romanus Dvi meilės (Kaksi rakkautta 1898, lietuvių kalba 1936, 1991 21994), Varpas (Kirkonkello 1922, lietuvių kalba 1936), Baltijos dukra (Itämeren tytär 3 dalys 1929–36, vaizduojami Suomijos 18 a. antros pusės–19 a. pradžios istoriniai įvykiai). Sukūrė novelių (rinkiniai Voras / Hämähäkki 1912, ryšku urbanistinė tematika, Naktis ir rytas / Yötä ja aamua 1919), parašė dramų, publicistikos (rinkinys Tauta ir namų židinys / Kansa ja kosti 1918). Grožinei kūrybai būdinga dorovės, meilės, istorinės, nacionalinės, socialinės temos, ginamos moterų teisės, kritikuojama gyvenamojo laikotarpio švietimo sistema, atsispindi suomių tautinio kultūrinio konservatizmo idėjos, romantizmas susipynęs su realistiniu vaizdavimu, yra natūralizmo bruožų.
Sąsajos su Lietuva
1894 ir 1895 M. Talvio su vyru kalbininku J. J. Mikkola lankėsi Lietuvoje (Plokščiuose, Vištytyje), mokėsi lietuvių kalbos, rinko tautosaką, bendravo su V. Kudirka, P. Kriaučiūnu. Įspūdžius apie Lietuvą aprašė prisiminimuose Pirštinės ir žiedai (Rukkaset ja kukkaset 1947), Suomijos periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių apie Lietuvą.
1
2271