Maironis

Mairónis tikr. Jonas Mačiùlis 1862 11 02Pasandravys (Šiluvos vlsč., Raseinių apskr.) 1932 06 28Kaunas (palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje), lietuvių poetas, katalikų kunigas. Prelatas. Žymiausias 19 a. pabaigos–20 a. pradžios lietuvių poetas. Teologijos daktaras (1903). Baigęs Kauno gimnaziją 1883 vieną semestrą Kijevo universitete studijavo literatūrą. 1888 baigė Kauno kunigų seminariją, 1892 – Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge. 1891 įšventintas kunigu.

Akademinė, pastoracinė ir visuomeninė veikla

Maironis

1892–94 ir 1909–32 Kauno kunigų seminarijoje dėstė dogminę teologiją ir katekizmą, 1909–32 rektorius. 1894–1909 Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesorius, dėstė dogminę ir moralinę teologiją, kelerius metus buvo prefektas ir dvasios tėvas, nuo 1900 – inspektorius. Maironio rūpesčiu akademijoje įsteigta Sociologijos katedra. 1922–24 Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūrą, 1922–32 šio universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas. 1902 – Mogiliavo garbės kanauninkas, 1904 – Žemaičių kapitulos kanauninkas, nuo 1912 – prelatas, 1914 paskirtas Dvasinio teismo pirmininku (oficiolu). Lietuvių kalbos teisių atkūrimo sąjungos vienas steigėjų (apie 1900), 1905 Rusijos imperijos švietimo ministro sudarytos komisijos lietuvių kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti narys, pirmojo legalaus lietuviško laikraščio Lietuvių laikraštis vienas iniciatorių ir bendradarbių.

Su kitais Didžiajam Vilniaus seimui parengė krikščionių demokratų partijos programos projektą. 1917 kaip Lietuvos delegatas dalyvavo Berno lietuvių konferencijoje. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, rašė rusų periodikoje lietuvių spaudos draudimo klausimais.

Poezija

Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Pirmąjį eilėraštį Lietuvos vargas (vėliau pavadintas Miškas ir lietuvis, paskutinė redakcija – Miškas ūžia) 1885 išspausdino mėnraštyje Aušra Zvalionio slapyvardžiu. Pirmasis eilėraščių rinkinys Pavasario balsai (1895, papildyti leidimai 1905, 1913, 1920 292014; 1927 rankraščio autorinė redakcija 2008 įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis, saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje) laikomas tautos atgimimo manifestu ir lietuvių moderniosios lyrikos pradžia. Maironis nuolat tobulino savo poetinę kalbą, prisidėjo prie bendrinės kalbos norminimo ir tobulinimo. Daugelio lyrikos metrinių formų kūrėjas ir pradininkas. Jo poezijoje yra visi lyrinės raiškos tipai, kurie naudoti ir plėtoti visoje vėlesnėje lietuvių poezijoje. Sukūrė soneto, baladės, satyros, poemos klasikines formas. Lietuvių eilėdaroje galutinai įtvirtino ir ištobulino silabotoniką (silabotoninė eilėdara). Sukūrė lietuvių lyrikos aukštąjį stilių, atitinkantį poezijos turinį, orientuotą į sakralines, tautines, žmogiškąsias vertybes. Idealizacija yra ryškiausias Maironio stiliaus bruožas, kartais didelio raiškumo įgyja papildomas prozaizmų poetikos elementais. Rinkiniu Pavasario balsai Maironis išaugo iš lietuvių romantizmo tradicijų (S. Daukanto, A. Baranausko). Tautos garbingos praeities ilgesys ir aukštinimas, laisvės apoteozė, lietuvių kalbos vertės ir reikšmingumo iškėlimas, liaudies žmogaus, jo charakterio, buities ir kūrybos kaip kultūros pamato poetizavimas, gilus gamtos pajautimas, t. p. jausmų raiškos atvirumas ir intensyvumas, kai kurių eilėraščių daininga intonacija bei muzikalumas (nemaža eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė J. Naujalis ir Č. Sasnauskas) – idėjinės ir estetinės gairės, žyminčios romantizmo kryptį lietuvių literatūroje. Su klasicizmu ir parnasiečiais Maironį sieja idealizuojamoji poetika, harmoninga forma.

Poemos

Maironis sukūrė lietuvių literatūroje lyrinės poemos žanrą, kuris geriausiai įgyvendintas Jaunojoje Lietuvoje (1907) ir jos pirmajame variante Tarp skausmų į garbę (1895, S. Garnio slapyvardžiu). Poemų pagrindiniam veikėjui Juozui Rainiui (pirmajame variante Juozas Vilaitis), jaunosios inteligentijos atstovui, būdinga romantiškas heroizmas, iškeliama jo veikla ir išgyvenimų reikšmingumas, sprendimų dorinė vertė. Poemos kompozicinio vientisumo pagrindas – lyrinis impulsas, lemiantis veikėjų išgyvenimus, kuriuos papildo peizažai, įterptinės giesmės, aforizmai, fabulos įvykiai. Poemos emocingumą paryškina tautos kelio į atgimimą ir laisvę idėjos. Jaunoji Lietuva, palyginti su pirmuoju variantu, yra epiškesnė – vientisesnės fabulos, labiau individualizuoti veikėjai, vaizdingesnis stilius, įvairesnis eiliuotinės kalbos metrinis piešinys. Panašus yra ir kitų poemų stilius, bet lyrizmo jose gerokai mažiau. Raseinių Magdė (1909) ne tokia fragmentiška, epiškesnė, jos fabula – Lietuvos bajorų sulenkėjimo istorija. Poemoje Mūsų vargai (1920) vaizduojamas sunkus Lietuvos kelias į nepriklausomybę 20 a. pradžioje; jai būdinga lyriniai fragmentai gamtos ir meilės motyvais, šmaikštūs satyriniai intarpai, įtaigi, kartais detali ir sausoka, politinė retorika. Lenkų kalba parašytoje poemoje Nuo Birutės kalno (Z nad Biruty 1904) plėtojama diduomenės geidžiamo atlietuvėjimo tema.

Maironis su tėvu

Dramos

Pirmasis draminis kūrinys – libretas Kur išganymas? (1895, vėliau Kame išganymas?) ano meto lietuvių literatūroje išsiskiria universalia problematika, jo pagrindiniai idėjiniai motyvai – laimė ir žmogaus gyvenimo prasmė, tikėjimas ir netikėjimas, socialinis teisingumas ir visuomenės pažanga. Tai pirmoji poetinė filosofinė drama lietuvių literatūroje. Kompozitoriai libretu nesusidomėjo (išskyrus A. Kačanauską, kuris sukūrė kelias arijas). Vėliau Maironis sukūrė labiau operai tinkantį libretą kovų su kryžiuočiais motyvais Nelaimingos Dangutės vestuvės (1926). Dar parašė istorines dramas Kęstučio mirtis (1921, pataisyta 1930, pastatyta 1924, 1930, 1937, 1988), Vytautas pas kryžiuočius (pastatyta ir išleista 1925) ir Didysis Vytautas – Karalius (1930). Vienintelis prozos bandymas – novelė Peikiukas išgelbėjo (pastatyta ir išleista 1930). Maironis skatino tautinės tapatybės formavimąsi, jos išlaikymą tiek tautinio atgimimo laikais, tiek okupacijų metais. Jo eilėraščiais buvo sekama – kūrybiškai ir epigoniškai, jie buvo parodijuojami.

Kiti veikalai

Parašė istorinių (Apsakymai apie Lietuvos pareigą 1891, papildyti leidimai 1906, 1926, Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu, Lietuvos istorija 1906, Lietuvos praeitis 1926), teologijos veikalų (Skatiniai apie teisę ir teisingumą / Praelectiones de iustitia et iure 1903, Žemės savastis teologijos supratimu 1919), literatūros istorijos ir kritikos veikalų (Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga 1906, Trumpa visuotinės literatūros istorija 1926).

Vertimai

Maironis išvertė A. Mickevičiaus, Sully Prudhomme’o, A. de Musset, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų. Jo poezijos knygų išleista anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis.

Atminimo įamžinimas

Maironio paminklas prie Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune (1977, skulptorius G. Jokūbonis; © LATGA, 2020, architektas K. Šešelgis)

Kaune, buvusiame Maironio name, 1936 įkurtas Maironio muziejus (nuo 1989 Maironio lietuvių literatūros muziejus). Kaune pastatytas Maironio paminklas (1977, skulptorius G. Jokūbonis). Poezijos pavasario laureatui teikiama Maironio vardo premija.

Mačiulis-Maironis; Zvalionis; St. Garnys; Stanislovas Zanavykas

R: Raštai 5 t. Kaunas 1926–30; Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1956; Raštai 3 t. (4 kn.) Vilnius 1987–92. L: J. Tumas Lietuvių literatūros paskaitos: Jonas Maironis-Mačiulis Kaunas 1924; V. Mykolaitis-Putinas Naujoji lietuvių literatūra Kaunas 1936; Maironis: Jo gimimo šimtmečiui paminėti Brooklyn 1963; J. Girdzijauskas Lietuvių eilėdara Vilnius 1966; V. Zaborskaitė Maironis Vilnius 1968; J. Brazaitis Raštai t. 2 Chicago 1981; K. Nastopka Lietuvių eilėraščio poetika: XX amžius Vilnius 1985; I. Slavinskaitė Maironis Vilnius 1987; Maironis, jo epocha ir sąsajos su šiandiena: Jono Mačiulio-Maironio 140-osioms gimimo metinėms skirtos mokslinės konferencijos medžiaga / sud. R. Antanaitienė, J. Ivanauskienė Kaunas 2002; Maironio kelias: skiriama Jono Mačiulio-Maironio 150-mečiui / sud. E. Urbonas Panevėžys 2012, papildytas leidimas 2014; Maironis: „Gyvenimas eina ratu“: mokslinės konferencijos medžiaga / sud. R. Antanaitienė Kaunas 2012; A. Radzevičius Taip niekas tavęs nemylės: 150-osioms Maironio gimimo metinėms Kaunas 2012; B. Speičytė Anapus ribos Vilnius 2012; J. Venckienė Jono Mačiulio-Maironio raštų rašyba ir kalba: Jauniaus sekėjo dinamika Vilnius 2012; Eina garsas: Nauji Maironio skaitymai. Straipsnių rinkinys / sud. M. Žvirgždas Vilnius 2014; Maironis. Laiškai. Atsiminimai / sud. E. Žmuida Vilnius 2016; Apie Maironį. Maironio kritinės recepcijos rinktinė (1890–2010) / sud. T. Andriukonis Vilnius 2016; Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis: kolektyvinė monografija / sud. M. Žvirgždas Vilnius 2019.

431

Maironio paminklas Tytuvėnuose (1995, fundatorius T. Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką