masto prãmonė, pramonės šakų grupė, apimanti įmones, kurios įvairiais technologiniais procesais ir metodais žemės ūkio, žvejybos ir medžioklės žaliavą paverčia vartoti tinkamu maistu.
Šakos
Maisto pramonės šakos: aliejaus pramonė, cukraus pramonė, druskos pramonė, duonos pramonė, konditerijos pramonė, konservų pramonė, mėsos pramonė, pieno pramonė, miltų ir kruopų, gėrimų (nealkoholinių, alkoholinių gėrimų gamyba, pvz., alaus pramonė, vynininkystė), žuvų, prieskonių pramonė ir kitos. Tradiciškai maisto pramonei priskiriama ir tabako pramonė.
Maisto pramonė pasaulyje
Daugelyje pasaulio šalių maisto pramonė yra viena svarbiausių pramonės šakų. Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių maisto pramonė yra labai monopolizuota.
21 a. pradžioje jautienos ir veršienos svarbiausios gamintojos buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Argentina, Brazilija, Australija, Prancūzija, avienos – Pakistanas, Indija, Australija, Naujoji Zelandija, kiaulienos – JAV, Vokietija, Ispanija, Italija, Prancūzija, paukštienos – JAV, Brazilija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Vokietija, sviesto – JAV, Vokietija, Prancūzija, Rusija, sūrio – JAV, Vokietija, Prancūzija, kondensuotojo pieno ir grietinėlės – JAV, Nyderlandai, Rusija, vaisių ir daržovių sulčių – Vokietija, Rusija, Brazilija, Ispanija, Italija, uogienių ir marmeladų – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, šaldytų daržovių – Belgija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Lenkija, konservuotų daržovių – Vokietija, Prancūzija, Meksika, šaldytų žuvų – Kinija, Rusija, Japonija, JAV, Norvegija, žuvų konservų – Tailandas, Japonija, JAV, Ispanija, Rusija, margarino – Brazilija, Turkija, Rusija, Egiptas, Vokietija, alyvuogių aliejaus – Ispanija, Italija.
bendrovės Nestlé pieno produktų gamykloje (Modesto, Kalifornijos valstija, JAV)
kepyklos gaminiai (Heidelbergas, Vokietija)
Kvietinių miltų daugiausia gamino Kinija, JAV, Rusija, Brazilija, Iranas, makaronų – Italija, Meksika, Japonija, Rusija, duonos ir duonos gaminių – Rusija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, pyrago ir pyrago gaminių – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Rusija, Ispanija, kakavos miltelių – Nyderlandai, Brazilija, Ispanija, Vokietija, šokolado ir šokolado gaminių – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija, Brazilija, distiliuotų alkoholinių gėrimų – Argentina, Brazilija, Prancūzija, vyno – Prancūzija, Ispanija, Argentina, Australija, alaus – Vokietija, Brazilija, Meksika, Japonija, Ispanija, Lenkija, Nyderlandai, mineralinio vandens – Italija, Prancūzija, Ispanija, cigarečių – JAV, Rusija, Japonija, tabako – Indonezija, Pietų Afrikos Respublika, Italija, Bulgarija, Tanzanija, acto – Japonija, Brazilija, Vokietija, Danija, Italija.
Istorija
Maisto produktus pramoniniu būdu pradėta gaminti 18 amžiuje. Maisto pramonės plėtrą pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo skatino sparčiai didėjantis gyventojų skaičius ir jų pajamos. Greta išplėtotą maisto pramonę turinčių šalių (Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Argentinos ir kitų) sparčiai ją pradėjo plėtoti Ispanija, Austrija, Japonija, Brazilija, Naujoji Zelandija, Kanada, Nyderlandai, Danija, Rusija, Lenkija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Kinija, Indija, Turkija ir kitos šalys.
Nuo 20 a. 10 dešimtmečio vidurio pasaulyje didėjo beveik visų maisto produktų (išskyrus miltus, sviestą, jautieną ir avieną, tabako gaminius) pramoninė gamyba, pvz., išdarinėtos šviežios paukštienos gamyba pasaulyje 1994–2003 padidėjo 51 %, sūdytos ir rūkytos kiaulienos – 36 %, kondensuotojo pieno ir grietinėlės – 23 %, pieno ir grietinėlės miltelių – 18 %, sūrio – 28 %, šaldytų vaisių ir daržovių – 13 %, šaldytų žuvų – 19 %, sūdytų, rūkytų žuvų ir žuvų konservų – 27 %, alyvuogių aliejaus – 73 %, makaronų – 14 %, nerafinuoto cukraus – 46 %, šokolado ir šokolado produktų – 18 %, kavos ekstrakto (įskaitant tirpią kavą) – 32 %, acto – 57 %, paruoštų vartoti gyvūninių riebalų – 29 %, distiliuotų alkoholinių gėrimų – 4 %, alaus – 19 %, mineralinio vandens – 87 %, nealkoholinių gėrimų – 43 %. 2007 pagal metinę apyvartą pasaulyje pirmavo Šveicarijos korporacija Nestlé (2008 pradžios kursu – 108 mlrd. JAV dolerių; 265 000 darbuotojų), Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų korporacija Unilever (58,5 mlrd. JAV, 179 000 darbuotojų) ir JAV bendrovė Kraft Foods (37,2 mlrd. JAV dolerių, 104 000 darbuotojų).
MacRobertsono šokolado fabrike (Australija) moterys pakuoja produkciją (20 a. 2–4 dešimtmetis)
Maisto pramonė Lietuvoje
Lietuvoje maisto pramonės pradžia siejama su didesnių malūnų, alaus daryklų ir spirito varyklų atsiradimu 19 a. pirmoje pusėje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė keliasdešimt alaus ir spirito gamybos įmonių, kūrėsi mėsos, pieno, konservų, konditerijos, tabako įmonės (veikė daugiau kaip 170 įmonių, turinčių bent po 5 darbininkus). Maisto pramonės produkcijos vertė sudarė 40 % visos pramonės produkcijos vertės, dirbo 28 % visų pramonės darbininkų.
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo kuriamos mechanizuotos sviesto gamybos įmonės, statomi mėsos ir cukraus fabrikai, plečiama konditerijos, duonos, malimo, aliejaus, spirito, alaus, tabako pramonė. 1923 Kaune pastatytas pirmasis mėsos fabrikas. Mėsos pramonėje vyravo bendrovė Maistas. Pieno perdirbėjai telkėsi į kooperatines bendroves, jas vienijo sąjunga Pienocentras (jos įmonės gamino 99 % viso sviesto ir 14 % sūrio), taip pat veikė apie 90 privačių pieno perdirbimo įmonių. Pastatyti cukraus fabrikai Marijampolėje (1932), Pavenčiuose (1935) ir Panevėžyje (1940). 4 dešimtmetyje veikė daugiau kaip 100 malūnų. 1938 mėsos pramonės įmonių pagamintos produkcijos vertė sudarė 57,9 mln. litų, pieno pramonės – 62,8 mln. litų, pramoninių malūnų produkcijos – 22,0 mln. litų, tabako – 10,0 mln. litų, alaus – 9,9 mln. litų, spirito, likerių, vyno ir mielių – 7,6 mln. litų, saldainių ir šokolado – 7,2 mln. litų, aliejaus ir riebalų – 5,8 mln. litų, kitų šakų – 3,5 mln. litų, cukraus pagaminta 28 700 tonų. Maisto pramonės produkcija 1938 sudarė 42,8 % visos pramonės produkcijos. 1919–1940 beveik visos maisto pramonės įmonės gamino vidaus rinkai, eksportuota tik mėsos ir pieno pramonės produkcija.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos maisto pramonės įmonės smarkiai nukentėjo. Po karo jos buvo atkurtos, pradėjo veikti daug naujų. Sukurta žuvų pramonė, plėtotos tradicinės šakos. Svarbiausios buvo pieno, mėsos ir žuvų pramonės šakos. Veikė 7 dideli mėsos kombinatai (Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos, Vilniaus), 5 pieno kombinatai (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus), pieno konservų kombinatas Marijampolėje, sūrių gamyklos Pasvalyje ir Rokiškyje, žuvų konservų gamykla Klaipėdoje, duonos kombinatai didesniuose miestuose ir kitos įmonės. 1980 Lietuvoje veikė apie 120 maisto pramonės įmonių. Didelė dalis produkcijos (daugiausia mėsos ir pieno) buvo išvežama į Maskvą, kitus SSRS regionus.
Alytaus mėsos fabriko darbuotojas prie fasavimo linijos (1986; fotografas Zenonas Bulgakovas, © Lietuvos fotomenininkų sąjunga)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę maisto pramonė pradėjo dirbti naujomis sąlygomis: sumažėjo produkcijos realizacija SSRS buvusiose respublikose, buvo ieškoma naujų rinkų Vakarų šalyse. Konkurencijos neatlaikė kai kurie didieji mėsos kombinatai, bankrutavo dalis kitų įmonių, bet maisto pramonė išliko pirmaujanti: 2000 jos produkcija sudarė 24,6 %. Maisto pramonėje 2000 dirbo 52 300 darbuotojų. Maisto pramonės įmonės (be tabako įmonių) 2002 eksportavo 25,8 %, tabako gaminių įmonės – atitinkamai 34,4 % savo produkcijos. Maisto pramonės pagrindinių gaminių gamyba 1953–2007 parodyta 1 lentelėje.
3
2006 maisto pramonės produkcija sudarė 18,8 % visos pramonės produkcijos, eksportuota 33,7 % produkcijos (be tabako gaminių), tabako gaminių – 79,1 % produkcijos, veikė 1434 maisto pramonės įmonės (kartu su individualiomis), dirbo 45 700 darbuotojų. Didžiausios pieno produktų gamybos įmonės – Rokiškio sūris, Pieno žvaigždės (centrinė būstinė Vilniuje, filialai Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje, Pasvalyje), Žemaitijos pienas (Telšiai), Marijampolės pieno konservai, Vilkyškių (Pagėgių savivaldybė), Kelmės pieninės, Premia KPC (Kaunas), Ingman ledai (Mažeikiai), valgomųjų riebalų – Vilniaus margarino gamykla, mėsos gaminių – Biovela (Dūkštos, Vilniaus rajono savivaldybė), Agrovet (Kretingalė), Samsonas (Kaunas), Nematekas (Dovainonys, Rumšiškių seniūnija), Agaras (Biržai), Mažeikių mėsinė, Daivida (Rokiškis), Tauragės maistas, paukštienos, jos produktų ir kiaušinių – Vilniaus, Kaišiadorių, Vievio, Dovainonių, Girelės paukštynai, žuvų produktų – Vičiūnų grupė (Kaunas), Norvelita (Gabšiai, Raseinių rajono savivaldybė), Lignesa (Tauragė), duonos ir pyrago gaminių – Vilniaus duona, Mantinga (Marijampolė), Klaipėdos duona, Molupis (Tauragė), Javinė (Klaipėda), Gudobelė (Kaišiadorys), Biržų duona, konditerijos gaminių – Mondelez Lietuva Production (Kaunas), Naujoji Rūta, Rūta (abi Šiauliuose), miltų ir kombinuotųjų pašarų – Kauno grūdai, Litagra (Vilnius), Kretingos grūdai, Malsena (Panevėžys), Kėdainių grūdai, Joniškio grūdai, Jonavos grūdai, cukraus – Danisco Sugar Panevėžys, Danisco Sugar Kėdainiai, naminių gyvūnų ėdalo – Mars Lietuva (Gargždai), pagardų ir užgardų – Suslavičius‑Felix (Kaunas), alaus – Švyturys‑Utenos alus (Klaipėda, Utena), Kalnapilio‑Tauro grupė (Panevėžys, Vilnius), Volfas Engelman (Kaunas), Gubernija (Šiauliai), Rinkuškiai (Biržai), alkoholinių gėrimų – Vilniaus degtinė, Alita (Alytus), Stumbras (Kaunas), Anykščių vynas, Itaina (Kaunas), Lietuviškas midus (Stakliškės), sulčių ir vyno – Vaisių sultys (Vilnius), mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų – Druskininkų rasa, Birštono mineraliniai vandenys ir Ko, Selita ir Ko (Kaunas), tabako gaminių – Philip Morris Lietuva (Klaipėda).
2018 Lietuvos maisto pramonės įmonės pagamino 16,1 % visos pramonės produkcijos. Maisto pramonės pagrindinių gaminių gamyba 2002–2022 parodyta 2 lentelėje. 2023 didžiausios pieno pramonės įmonės: Vilkyškių pieninė, Pieno žvaigždės, Žemaitijos pienas, Rokiškio sūris, Marijampolės pieno konservai, mėsos pramonės – Krekenavos agrofirma, Biovela-Utenos mėsa, Nematekas, Samsonas, duonos pramonės – Vilniaus duona, Mantinga, žuvų produktų – Vičiūnų grupė.
1
L: Industrial Commodity Statistics Yearbook: Production Statistics (1994–2003) New York 2006; Industrial Commodity Statistics Yearbook: Production Statistics (1995–2004) New York 2007.
2687
2271