makaroniškasis stilius

makarõniškasis stlius, kalbėjimo, rašymo būdas, pasižymintis svetimybių gausa. Į tekstą įpinama frazės ir sakiniai svetima kalba, kartais visas tekstas dvikalbis ar daugiakalbis. Šio stiliaus kilmė tokia pati, kaip ir makaroniko, bet makaroniškojo stiliaus kūriniai nebūtinai yra komiško ar satyrinio turinio, jie rašomi ir poezija, ir proza. Makaroniška kūryba dažnai menkinama dėl kalbos užterštumo, barbarizmų gausos, bet svetimybes autoriai vartoja sąmoningai semantiniais ar stilistiniais sumetimais.

Europoje makaroniškojo stiliaus apraiškų yra jau romėnų sidabro amžiaus literatūroje (į tekstus lotynų kalba įpinti senosios graikų kalbos intarpai). Makaroniškasis stilius paplito vėlyvaisiais viduramžiais, kai Bažnyčioje, moksle ir diplomatijoje vyraujanti sustabarėjusi lotynų kalba ėmė sunkiai atlaikyti konkurenciją su poetine kūryba, rašoma naujomis tautinėmis kalbomis. Nemažai makaronizmų (senosios vokiečių ir prancūzų kalbų intarpų) yra viduramžių vagantų kūrybos rinktinėje Carmina Burana (sudaryta apie 1230, lietuvių kalba 2003). Žymiausias makaroniškojo stiliaus pavyzdys – F. Colonnos (apie 1433–1527) knyga Hypnerotomachia Poliphili (1499), parašyta pagal italų kalbos sintaksę ir morfologiją, bet joje naudojamas susikurtas žodynas, pagrįstas lotynų, senosios graikų, kartais ir kitų kalbų gramatika. 16–17 a. išpopuliarėjo burleskiški, satyriniai makaronikai. Meistriškai makaronizmus savo pjesėse naudojo prancūzų dramaturgas Molière’as.

Makaroniškojo stiliaus kūryba būdinga dvikalbės kultūros kraštams (pvz., Airijai iki 19 a. vidurio), bet dažnai rašytojai pasitelkia šį stilių siekdami perteikti specifinius laiko ar vietos bruožus, charakterizuoti veikėjus. Makaronizmų gausu lenkų romanisto H. Sienkiewicziaus Trilogijoje (Trylogia 1884–88), L. Tolstojaus romano Karas ir taika (Vojna i mir 1865–69) ištisi puslapiai parašyti prancūzų kalba, G. Byrono poezijoje yra įterptų strofų graikų kalba. Makaroniškąjį stilių naudojo E. A. Poe ir daugelis kitų 19 a. rašytojų. 20 a.–21 a. pradžioje terminas makaroniškasis stilius suvokiamas plačiau, vartojamas be ironijos, taikomas sudėtingos lingvistinės struktūros kūriniams. Jo apraiškų yra J. Joyce’o, L.‑F. Céline’o, C. E. Gadda, U. Eco kūryboje. Iš Maltos kilęs poetas A. Cassaras (g. 1978) kuria tik anglų, prancūzų, italų, maltiečių ir ispanų kalbų mišiniu.

Makaroniškasis stilius Lietuvos literatūroje

Lietuvoje 17–18 a. buvo leidžiama nemažai religinio ir panegirinio turinio tekstų, kuriuose sąmoningai derinti teksto fragmentai lenkų ir lotynų arba lietuvių ir lenkų (neretai dar ir lotynų) kalbomis. Žinomiausias pavyzdys – M. Olševskio (apie 1712–79) religinė dorovinė knyga Broma atverta ing viečnastį (1753), joje gausu sąmoningai vartotos dvikalbės sinonimikos, kitakalbių žodžių (broma, vieriti ir kiti); citatos lotynų kalba paaiškintos lietuvių kalba.

1131

-makaronizmas