makedonai

makedonė tradiciniais drabužiais

makedonų šokėjai Tarptautiniame folkloro festivalyje Evolène (Šveicarija, 2011)

makedònai (savivardis makedonci), Europos tauta. Pagrindiniai Šiaurės Makedonijos gyventojai (2002 gyventojų surašymo duomenimis, apie 1,3 mln. žmonių). Dar gyvena Graikijoje, Serbijoje, Albanijoje, Italijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Brazilijoje, Australijoje. Pasaulyje iš viso gyvena 2–2,5 mln. makedonų.

Kaba makedonų kalba. Tikintieji – stačiatikiai, yra musulmonų.

Gyvensena

namai Ochrido senamiestyje

avių ferma netoli Ochrido

Tradiciniai verslai – žemdirbystė, sodininkystė, vynuogininkystė, daržininkystė, gyvulininkystė (daugiausia avininkystė). 21 amžiaus pradžioje dauguma makedonų dirbo pramonėje ir žemės ūkyje.

Iki 20 amžiaus pradžios tradicinis namas buvo karkasinis (rečiau ręstinis) plūkto molio, su galerija, vienos patalpos su atitverta vieta javams; kalnuotose vietovėse – dviaukščiai arba triaukščiai (su ūkinėmis patalpomis apačioje) prie šlaito prišlieti mūriniai namai.

Vyrų ir moterų tradiciniai darbužiai – siuvinėti tunikos pavidalo marškiniai; moterys ant jų dėvi trumpą arba pusilgę liemenę, prijuostę, vyrai – siauras arba plačias kelnes, ant marškinių – medžiaginę, kailinę striukę arba kaftaną. Moterys ir vyrai juosiasi spalvotomis austinėmis juostomis (vyrai – labai plačiomis).

Gausus muzikinis folkloras (ypač populiarūs temperamentingi kolektyviniai šokiai). Kai kur iki 20 amžiaus vidurio išlaikė kaimo bendruomenės savivaldos tradicijas. Išliko savitarpio pagalbos tradicijos, kalendorinių ir šeimos švenčių papročių.

Istorija

Dabar makedonų gyvenamose žemėse slavų gentys apsigyveno 6–7 amžiuje, vėliau jas valdė Bulgarija, Bizantija, Serbija, nuo 14 amžiaus pabaigos iki 20 amžiaus pradžios – Osmanų imperija. Įtaką makedonų kultūrai, papročiams darė atsikėlėliai graikai, serbai, albanai, ypač turkai.

2271