makroekonòmika (makro… + ekonomika), ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti nacionalinę ekonomiką kaip visumą. Makroekonomikos objektas – agreguoti, ekonomiką kaip visumą apibūdinantys ir tarpusavio priklausomybę nusakantys dydžiai (bendrasis vidaus ir bendrasis nacionalinis produktai, pinigų kiekis, mokėjimų balansas, valstybės skola, nedarbo ir infliacijos lygis, investicijų mastas, palūkanų norma, valiutos kursas), taip pat su makroekonomikos politika susiję objektai (fiskalinės politikos, pinigų politikos priemonių parinkimas, trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominės politikos tikslų koordinavimas ir kita). Makroekonominės analizės tikslas – ištirti bendrą ūkio subjektų (namų ūkių, korporatyvių vienetų, tai yra juridinių asmenų ar fizinių asmenų kitų junginių, taip pat valstybės, užsienio šalių subjektų) elgseną siekiant garantuoti nuolatinį šalies ekonomikos augimą, visišką užimtumą, sumažinti ekonominio aktyvumo svyravimus, padidinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Makroekonomikos teorija taiko loginius, grafinius ir ekonometrinius modelius bendriems ekonominiams reiškiniams ir procesams aprašyti, jų tarpusavio ryšiams ir priklausomybei nustatyti ir įvertinti. Pirmuoju makroekonominiu modeliu galima laikyti Quesnay ekonominę lentelę. Šiuolaikinėje makroekonominėje analizėje plačiai taikomi apibendrinantieji makroekonominiai modeliai: bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos, vadinamasis J. M. Keyneso kryžius (pajamų ir išlaidų modelis, pagal kurį nustatoma nacionalinių pajamų pusiausvyros būsena), J. R. Hickso gėrybių ir pinigų rinkos pusiausvyros modelis (IS‑LM modelis), Mundellio‑Flemingo modelis (rodo, kaip fiskalinės ir pinigų politikos efektyvumas priklauso nuo tam tikrų prielaidų valiutų kursų režimo atžvilgiu), Lafferio kreivė, Lorenzo kreivė, Solow ekonomikos augimo modelis ir kita. Pirmąjį šalies makroekonominį modelį sukūrė J. Tinbergenas remdamasis Olandijos statistiniais duomenimis. Modeliuodamas Olandijos ekonomiką jis įrodė, kad daugelio ekonominių tikslų siekiančiai vyriausybei būtina naudoti įvairias makroekonomikos politikos priemones (fiskalinę, pinigų politiką ir kitas). Vėliau J. Tinbergeno modelis buvo pritaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.
2687