Maláizijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Malaizijos BVP struktūra (2005)
Malaizija – viena ekonomiškai stipriausių pramoninių agrarinių valstybių Pietryčių Azijoje. Ūkis priklauso nuo užsienio šalių investicijų (daugiausia Taivano, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Singapūro; 1990–1996 buvo investuota 32,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Iki 1997–1998 Azijos ekonominės krizės buvo modernizuojama infrastruktūra, plėtojama moderniųjų technologijų pramonė, vėliau dauguma projektų sustabdyta. 2005 BVP sudarė 122 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 287 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 12 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra – diagramoje. Užsienio skola 51,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2005).
Pramonė
Kasybos pramonė – viena svarbiausių ūkio šakų (sukuria 14,7 % BVP; 2005). 19 a. pabaigoje–20 a. pabaigoje Malaizijos svarbiausios naudingosios iškasenos buvo alavo rūda, vėliau gavyba sumažėjo (1990 iškasta 28 500 tonų, 2004 – 2745 tonos); kasama Malakos pusiasalio vakaruose (Perako ir Selangoro valstijose). Naftos ištekliai – 4,3 mlrd. barelių (2004). Nafta gaunama daugiausia Pietų Kinijos jūros šelfe. Gamtinių dujų ištekliai – 2460 mln. kubinių metrų (2004). Sarawako valstijoje kasama akmens anglys (ištekliai 1,7 mlrd. tonų), Sarawako ir Sabaho – boksitai, Pahango, Perako ir Terengganu – geležies rūda, Pahango (Penjomo telkinys) – auksas. Malaizijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2004 pagaminta 90,66 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 90 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos daugiausia nafta ir gamtinėmis dujomis, 10 % – hidroelektrinės (2002).
| nafta, tūkst. barelių | 279 009 |
| gamtinės dujos, tūkst. tonų | 67 530 |
| akmens anglys, tonų | 389 176 |
| boksitas, tonų | 2 040 |
| geležies rūda, tonų | 663 732 |
| alavo rūda, tonų* | 2 745 |
| auksas, kilogramų | 4 221 |
| ilmenitas, tonų | 61 471 |
| cirkonis, tonų | 6 886 |
| baritas, tonų | 3 082** |
*metalo kiekis rūdoje
**2002
naftos chemijos pramonės gamykla Kuantane
Apdirbamoji pramonė sukuria 29,4 % BVP (2005), jai tenka 77 % Malaizijos pramonės produkcijos eksporto vertės. Malaizijoje yra daug pramonės parkų ir laisvųjų ekonominių zonų, daugiausia susitelkusių Malakos pusiasalio vakaruose (dauguma priklauso užsienio bendrovėms, tiekiančioms žaliavas ir pusfabrikačius). Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – elektrotechnikos ir elektronikos pramonė. Gaminami radijo imtuvai, televizoriai, puslaidininkiai, kondicionieriai, akumuliatoriai, kompiuteriai (prie Kvala Lumpūro). Penange gaminami automobiliai Proton, Bintule – suskystintos gamtinės dujos. Yra naftos perdirbimo įmonių. Išplėtota cukraus pramonė (didžiausia dalis cukraus gaminama iš importuotų žaliavų). Sparčiai plėtojama chemijos (muilo, sintetinio kaučiuko, gumos), baldų, tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų (cemento), maisto (ryžių valymo, kakavos, malimo, alyvpalmių aliejaus, alaus, daržovių apdorojimo, tabako) pramonė. Malaizijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
| žibalas ir reaktyviniai degalai, tūkst. tonų | 3 056,5 |
| suskystintos naftos dujos, tūkst. tonų | 3 277,5 |
| alavas, tūkst. tonų | 18,3 |
| geležies ir plieno lakštai, tūkst. tonų | 3 347,1 |
| guminės pirštinės, mln. porų | 15 059,7 |
| padangos, tūkst. | 27 851,0 |
| klijuota fanera, tūkst. kubinių metrų | 4 171,1 |
| faneros lakštai, tūkst. kubinių metrų | 956,8 |
| plytos ir čerpės, mln. | 1 579,1 |
| automobiliai, tūkst. | 348,1 |
| motociklai, tūkst. | 257,5 |
| šaldytuvai, mln. | 186,9 |
| televizoriai, tūkst. | 9 915,2 |
| radijo imtuvai, mln. | 27,6 |
| puslaidininkiai, mln. | 15 958,0 |
| elektriniai tranzistoriai, mln. | 24 189,0 |
| integruotosios schemos, mln. | 23 424,0 |
| cementas, tūkst. tonų | 17 243,0 |
| žuvų konservai ir šaldytos krevetės, tūkst. tonų | 47,7 |
| palmių aliejus, tūkst. tonų | 13 355,0 |
| cukrus, tūkst. tonų | 1 424,1 |
| gaivieji gėrimai, tūkst. litrų | 524,7 |
| cigaretės, tonų | 23 971,0 |
| medvilniniai audiniai, mln. metrų | 163,3 |
Bioprodukcinis ūkis
arbatmedžių plantacija
Dirbamoji žemė užima apie 23 % Malaizijos teritorijos; drėkinama 3600 kvadratinių kilometrų (2003). Eksportinės reikšmės svarbiausi augalai – alyvpalmės (apie 50 % pasaulinės produkcijos) ir kaučiukmedžiai – auginama daugiausia Malakos pusiasalio vakarinėje dalyje (užima apie tris ketvirtadalius pasėlių). Svarbiausi maistiniai augalai – ryžiai. Dar auginama kakavmedžiai, cukranendrės, pipirai, maniokai, kukurūzai, bulvės, sorgai, ananasai, bananai, vaismedžiai. Malaizijos augalininkystės produkcijos svarbiausi rodikliai – 3 lentelėje. Veisiama galvijai (ir buivolai), avys, ožkos, kiaulės, vištos, antys. Malaizijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje.
| ryžiai | 2 184 |
| kukurūzai | 75 |
| bulvės | 27 |
| maniokai | 430 |
| cukranendrės | 1 200 |
| kokosai | 580 |
| alyvpalmių vaisiai | 69 881 |
| kopūstai | 35 |
| pomidorai | 34 |
| agurkai | 45 |
| pipirai | 22 |
| arbūzai | 132 |
| bananai | 530 |
| ananasai | 320 |
| papajos | 72 |
| kavos pupelės | 39 |
| kakavos pupelės | 33 |
| kaučiukas | 1 190 |
| tabakai | 27 |
| galvijai | 750 |
| buivolai | 163 |
| avys | 120 |
| ožkos | 227 |
| kiaulės | 2 100 |
| vištos | 180 000 |
| antys | 16 000 |
| jautiena ir veršiena | 21,3 |
| buivoliena | 4,7 |
| kiauliena | 203,5 |
| vištiena | 825,5 |
| antiena | 102,0 |
| karvių pienas | 37,7 |
| buivolių pienas | 45,2 |
| vištų kiaušiniai | 431,0 |
| kitų paukščių kiaušiniai | 11,0 |
| galvijų (ir buivolų) odos | 4,4 |
Kertamas miškas; jo ištekliai 20 a. pabaigoje labai sumažėjo. Eksportui daugiausia kertami miškai Sabaho ir Sarawako valstijose. 2004 paruošta 25,1 mln. kubinių metrų medienos.
2003 sugauta 1,29 mln. tonų žuvų, 307 krokodilai, surinkta 71 100 tonų vandens augalų, 80 tonų kriauklių, 4000 tonų koralų, 73 200 tonų krevečių.
Turizmas
Kvala Lumpūras
viešbutis ant vandens Langkawi saloje
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pradėjo didėti turizmo reikšmė, jis tapo viena svarbiausių ūkio šakų. 1980–1982 Malaiziją aplankė apie 3 mln., 2004 – 15,7 mln. užsienio turistų. 2004 pajamos iš turizmo sudarė 7,84 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Singapūro (61 % visų užsienio turistų, 2004), Tailando (11 %), Indonezijos (6 %), Kinijos, Brunėjaus, Japonijos. Labiausiai turistų lankomi objektai: jūros paplūdimiai, atogrąžų miškais apaugę kalnai, nacionaliniai parkai, šventyklos. Populiarus nardymas prie koralų rifų. Svarbiausi turizmo centrai Vakarų Malaizijoje yra Kvala Lumpūras, Malaka, Penango ir Langkawi salos, Taman Negaros parkas ir Templerio nacionalinis parkas, Rytų Malaizijoje – Kinabalu, Niaho, Bako ir Gunung Mulu nacionaliniai parkai.
Transportas
Kelių tinklas netolygus, tankiausias – Vakarų Malaizijoje. Automobilių kelių yra 65 877 kilometrai, iš jų apie 76 % su kieta danga (1999). Svarbiausia automobilių magistralė eina iš Singapūro per Kvala Lumpūrą į Hatjajų (Tailandas). Rytų Malaizijoje automobilių kelių yra 23 085 kilometrai (Sabaho valstijoje 12 106 kilometrai, Sarawako – 10 979 kilometrai). 1996 geležinkelių buvo 1672 kilometrai (iš jų 92 % – Vakarų Malaizijoje). Svarbiausi geležinkeliai: Singapūro (miesto)–Butterwortho ir Gemaso–Hatjajaus (Tailandas). Susisiekimui svarbią reikšmę turi pakrančių laivyba, taip pat upių transportas. Malaizijoje laivuojama 7296 kilometrai (Malakos pusiasalyje – 3209 kilometrai, Sabaho valstijoje – 1569 kilometrai, Sarawako – 2518 kilometrų) vidaus vandens kelių. Tarp Malakos pusiasalio ir Kalimantano salos kursuoja keltai. 2004 buvo įregistruota 1013 laivų; prekybinio laivyno tonažas 6,01 mln. bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai: Kelangas (svarbiausias), Penangas, Johoras, Kuantanas, Kuchingas, Bintulu, Kota Kinabalu. 2003 per Malaizijos uostus perkrauta 161,4 mln. tonų krovinių (pakrauta – 88,0 mln. tonų, iškrauta – 73,4 mln. tonų). Kvala Lumpūro, Penango, Kuchingo, Kota Kinabalu ir Johor Baharu tarptautiniai oro uostai. 2000 oro transportu pervežta 16,6 mln. keleivių. Dujotiekių 5372 kilometrai, naftotiekių 1715 kilometrų, naftos produktotiekių 114 kilometrų (2006).
Bankai
pirmojo Malaizijos islamiškojo banko Bank Islam Malaysia Berhad (įkurtas 1983) pastatas Labuano saloje
2007 bankų sistemą sudarė Malaizijos centrinis bankas (Bank Negara Malaisya, įkurtas 1959, būstinė Kvala Lumpūre, atstovybės Niujorke ir Londone), 23 komerciniai bankai (iš jų – 13 užsienio), 11 vadinamųjų islamo bankų (iš jų – 3 užsienio), 13 investicinių bankų, 23 užsienio bankų skyriai, 655 statybos kredito, kredito, faktoringo ir lizingo bendrovės, 11 plėtros institucijų. Malaizijos piniginis vienetas – Malaizijos ringitas (neoficialiai vadinamas Malaizijos doleriu), lygus 100 senų, įvestas 1963 vietoj Malajos dolerio, iki 1975 vadintas Malaizijos doleriu. Kvala Lumpūre veikia vertybinių popierių (įkurta 1973) ir prekių (įkurta 1980) biržos.
Užsienio prekyba
Malaizijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2005)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2005 eksportuota prekių už 147,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 118,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai, kaučiukas, elektros ir elektronikos įrenginiai, metalo gaminiai, alyvpalmių aliejus, chemijos ir tekstilės pramonės gaminiai, mediena ir jos gaminiai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, apdirbamosios pramonės žaliavos, maisto produktai. Užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Malaiziją eksportavo prekių už 91,5 mln. litų, importavo iš Malaizijos – už 70,4 mln. litų.
2271
-Malaizijos pramonė; -Malaizijos žemės ūkis; -turizmas Malaizijoje; -Malaizijos transportas; -Malaizijos bankai; -Malaizijos užsienio prekyba; -Malaizijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Malaizijos konstitucinė santvarka
Malaizijos partijos ir profsąjungos