mangròvė (angl. mangrove), augalijos tipas. Priklauso medžių ir krūmų bendrijos, susidariusios periodiškai užliejamose, dumblingose ar smėlėtose jūrų pakrantėse ar upių žiotyse, kurias nuo bangų mūšos saugo koralų rifai ar netoli kranto esančios salos.

Mangrovės paplitusios atogrąžų ir paatogrąžių srityse Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje, Australijoje, taip pat Indijos ir Ramiojo vandenynų bei jiems priklausančių jūrų salų pakrantėse. Pasaulyje jos iš viso užima apie 172 000 km², iš jų apie 26 000 km² priklauso Brazilijai, 11 500 km² – Australijai. Mangrovę sudaro prie potvynių ir atoslūgių bei sūraus vandens prisitaikę augalai, daugiausia tikrieji halofitai. Dauguma medžių ir krūmų turi kvėpuojamąsias šaknis, jų stiebai ir šakos su daug lenticelių. Sėklos dažniausia sudygsta dar joms kabant ant augalo, išaugina ilgą storą šaknį, kad krisdamos įsmigtų į minkštą gruntą ir jų nenuneštų atoslūgio vanduo. Mangrovėse augalų rūšių įvairovė nedidelė, apie 110 rūšių augalų, iš kurių apie 50 yra prisitaikę augti tik šio tipo buveinėse.

mangrovė

Dažniausiai mangrovę sudaro rizoforos (Rhizophora), avicenijos (Avicennia), nipos (Nypa), sagočio (Conocarpus) ir kitų genčių medžiai ir krūmai. Aptinkama daug įvairių gyvūnų, ypač vėžiagyvių, moliuskų, samangyvių, pasitaiko savitai prisitaikiusių žuvų (pvz., dumblašokliai).

849

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką