manipuliãcija (pranc. manipulation < lot. manipulus – sauja), slaptas pasinaudojimas tam tikromis socialinėmis, finansinėmis, psichologinėmis ir kitomis aplinkybėmis, faktų ar duomenų iškraipymas, melavimas, sukčiavimas, gudrybės norint ką nors paveikti, valdyti, gauti naudos sau ar kitam asmeniui, grupei, organizacijai, institucijai. Manipuliacija vadintinas bet koks veiksmas, kuriuo vienas asmuo siekia priversti kitą asmenį savo noru padaryti tai, ko nori pirmasis, ir ko manipuliuojamasis, žinodamas visas aplinkybes, pats savo noru nedarytų. Galimos politinės manipuliacijos viešąja nuomone siekiant politinės valdžios. Manipuliacija būdinga kasdieniam gyvenimui ir bendravimui. Gali būti teigiama, kai siekiama naudos ktitam asmeniui (pavyzdžiui, norint jį pralinksminti, nuraminti, sutramdyti asocialiai besielgiantį žmogų, atpratinti vaiką nuo jam pakenkti galinčių norų pildymo), ir neigiama, kai bet kokiomis priemonėmis siekiama naudos sau (pavyzdžiui, reklama, specialiai rengiamos vaišės, žmonių sąmonės veikimas siekiant būti išrinktam į kokį nors postą, gąsdinimas nusižudyti, išeiti iš namų, smurtu prieš kitą žmogų). Manipuliacijos priemonės vadinamos gudrybėmis. Tai gali būti priešininko suerzinimas, asmeniui jautrios vietos užgavimas, pseudomokslinės kalbos, sudėtingų terminų vartojimas, nuoroda į aukštesnio rango valdininkus ar įžymybes, priešininko teiginių sumenkinimas, užuominos, visos teisybės nesakymas, faktų, duomenų iškraipymas ir kita. Melui jautrūs žmonės greitai pajunta manipuliaciją. Pajutusiam manipuliaciją psichologai rekomenduoja pasakyti apie tai garsiai ir parodyti, kaip vykdoma manipuliacija, nustatyti manipuliatoriaus tikruosius tikslus, o kai šios priemonės nepadeda, manipuliatoriui atsakyti tuo pačiu.
1868