mánsių kalbà, vogùlų kalbà, priklauso uraliečių kalbų šeimos ugrų grupei. Kartu su chantų (ostiakų) kalba sudaro Obės ugrų pogrupį.
Paplitimas
Vartojama Vakarų Sibire, Obės vakarinio intako Sosvos baseino regione (Chantų‑Mansių autonominė apygarda, Rusijos Federacijos Tiumenės sritis) gyvenančių mansių kaip kasdienio bendravimo kalba (oficialaus statuso neturi). Iš 12 300 mansių kalbančiųjų mansių kalba yra apie 940 (2010).
Gramatikos ypatybės
Išlikusios ir vartojamos šiaurės ir rytų tarmės, pietų išnykusios. Bendrinės kalbos pagrindas – šiaurės tarmių Sosvos patarmė. Fonetikos sistemą sudaro 5 balsiai ir 17 priebalsių. Skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai (ilgųjų nebūna tik galiniuose žodžių skiemenyse), kietieji ir minkštieji priebalsiai (neturi afrikatų). Žodžių kaitybai būdingi 6 linksniai ir 2 laikai (esamojo laiko rodiklis – ‑g‑, būtojo – ‑s‑: mineegəm ‘einu’, minasəm ‘ėjau’). Išlaikyta itin archajiška uraliečių kalbų ypatybė – įvardžių ir daiktavardžių dviskaita (kol ‘namas’, kolag ‘du namai’, kolət ‘namai’, kolən ‘į namą’, kolagən ‘į du namus’, kolətən ‘į namus’). Vartojami 9 asmeniniai įvardžiai (am ‘aš’, nang ‘tu’, taw ‘jis, ji’, meen ‘mudu, mudvi’, neen ‘judu, judvi’, teen ‘jiedu, jodvi’, maan ‘mes’, naan ‘jūs’, taan ‘jie, jos’) ir tiek pat posesyvinių dalelyčių (pvz., koləm ‘mano namas’, kolmen ‘mudviejų namas’, koluw ‘mūsų namas’; kolagəm ‘du mano namai’, kolagmen ‘du mudviejų namai’, kolaguw ‘du mūsų namai’ ir kita). Kaip ir vengrų kalbai, būdingas vadinamasis apibrėžtasis asmenavimas, parodantis, kiek yra veiksmo objektų (vienas, du ar daugiau): pvz., totəsləm ‘parnešiau (vieną daiktą)’, totsagmen ‘mudu parnešėme (du daiktus)’.
Raštas
Raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu sukurtas 1931, nuo 1937 vartojama kirilika.
330