Magių gyvénvietės, aštuonios akmens, bronzos ir geležies amžių gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, buvusio Dubo ežero vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pakrantėse, Karaviškių, Gribašos ir Dubičių miškuose.
ketvirtojoje (Salos) gyvenvietėje rasti vėlyvojo paleolito titnago dirbiniai: 1–3 – įkotiniai antgaliai, 4 – galinis gremžtukas.
Išsamiau tirtos keturios Margių gyvenvietės, jose rasta įvairialaikių duobių, židinių ir pavienių stulpaviečių liekanų, daug titnaginių, keraminių, akmeninių radinių. Medžioklės įnagius sudaro įkotiniai ir nuoskaliniai antgaliai bei mikrolitai (trapecijos, ašmenėliai, lancetai), darbo įrankius – gremžtukai, rėžtukai, grandukai, grąžtai, ylos, peiliai, kalteliai, kirveliai. Rasta akmeninių kaplių, kirvių, gludintuvų, šlifavimo plokščių fragmentų ir kabutis. Margių pirmoji gyvenvietė yra buvusio Dubo ežero šiauriniame krante. 1980–81 tyrė Istorijos institutas (vadovė R. Rimantienė). Ištirtas 1064 m2 plotas, rastas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta titnaginių, keraminių ir pavienių akmeninių radinių. Gyvenvietė datuojama vėlyvojo paleolito (Brommės‑Lyngby kultūra, Svidrų kultūra), vėlyvojo mezolito ir neolito (Nemuno kultūra), bronzos amžiaus (Trzcinieco kultūra, brūkšniuotosios keramikos kultūra) laikotarpiu. Į rytus nuo pirmosios yra antroji gyvenvietė. Ją 1980 tyrinėjo Istorijos institutas (vadovė R. Rimantienė), 1999–2000 – Giedrė Grinevičiūtė (Piličiauskienė), iškastas 150 m2 plotas. Aptiktas iki 40 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta daug titnago ir keramikos dirbinių. Gyvenvietė datuojama vėlyvuoju paleolitu (Svidrų kultūra), mezolito antra puse ir neolitu (Narvos kultūra, Nemuno kultūra, virvelinės keramikos kultūra). Ketvirtoji, vadinamoji Salos, gyvenvietė yra buvusio Dubo ežero vakarinės pakrantės saloje. 1902 tyrinėjo V. Šukevičius, 1994–99 – Egidijus Šatavičius. Ištirtas 60 m2 plotas. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su vėlyvojo paleolito, mezolito anros pusės (lancetai, kaulinis žeberklas), neolito antros pusės (indai puošti virvučių ornamentu, duobutėmis), vėlyvojo bronzos amžiaus (brūkšniuotoji keramika), geležies amžiaus pabaigos–13–14 a, (lipdyta lygiu paviršiumi ir apžiesta keramika) radinių. 13–14 a. sala paversta piliakalniu. Rasta daug titnago, kaulo dirbinių. Penktoji gyvenvietė yra buvusio Dubo ežero rytinėje pakrantėje. 1982 tyrinėjo R. Rimantienė, ištyrė 808 m2 plotą. Aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis su gausiais titnago, keramikos ir pavieniais akmeniniais radiniais, priskiriamais vėlyvojo paleolito (Brommės-Lyngby, Ahrensburgo kultūra, Svidrų kultūra) ir neolito antrai pusei – bronzos amžiaus pradžiai (Narvos, Nemuno, Trzcinieco kultūros). Rasta pavienių geležies amžiaus radinių. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
2674