Zambrano Alarcón María (Marija Sambrãno Alarkòn) 1904 04 22Málaga 1991 02 26Madridas, ispanų rašytoja, filosofė. Madrido universitete studijavo filosofiją ir literatūrą, 1931–36 jame dėstė. Aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime. 1936–37 gyveno Lotynų Amerikoje. 1939 Ispanijoje kovą laimėjus frankistams, išvyko į Prancūziją. 1940–84 gyveno užsienyje. Kūryboje nagrinėjama Ispanijos likimas, žmogaus proto prieštaravimai, tikrovės ir tiesos, poezijos ir filosofijos tarpusavio ryšiai, vilties ir beviltiškumo problemos. Parašė esė (rinkiniai Intelektualai ir ispanų drama / Los intelectuales en el drama de España 1937, Filosofija ir poezija / Filosofía y poesía 1939, Unamuno, parašyta 1940, išleista 2003, Europos agonija / La agonía de Europa 1945, Žmogus ir dieviškumas / El hombre y lo divino 1955, Asmenybė ir demokratija / Persona y democracia 1958, Ispanija, svajos ir tikrovė / España, sueños y verdad 1965, Miško pievelės / Claros del bosque 1977, Kliedesiai ir lemtis / Delirio y destino 1988, Apie aušrą / De la aurora, Šviesos nuraminimas / El reposo de la luz, abu 1986, Laimingieji / Los Bienaventurados 1990). Cervanteso premija (1988).
-Alarcon; -Alarkon
2440