Marija Birutė Gimbutienė

Gmbutienė Marija Birutė, Alseikáitė 1921 01 23Vilnius 1994 02 02Los Andželas (palaidota Kaune), lietuvių archeologė, archeomitologijos pradininkė. V. Alseikienės ir D. Alseikos duktė, V. K. Alseikos sesuo. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narė (1990). Filos. dr. (1946). Kalifornijos universiteto garbės profesorė (1975), Vilniaus universiteto garbės daktarė (1993).

Marija Birutė Gimbutienė

Marija Birutė Gimbutienė (apie 1993; Monikos Beurer nuotrauka)

Išsilavinimas ir veikla

1942 baigė Vilniaus universitetą (archeologiją). 1946 Tübingeno universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1950–63 dirbo Harvardo universitete, nuo 1963 – Kalifornijos universitete; profesorė (1964).

Bendradarbiavo įvairiuose archeologiniuose leidiniuose, enciklopedijose, tarp jų Lietuvių enciklopedijoje (1953–64), Encyclopaedia Britannica (nuo 1955), The Encyclopedia of Religion (1986–87). 1973–94 vadovavo Indoeuropiečių studijų žurnalo archeologijos skyriui. Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių mokslinių konferencijų.

Tyrimai ir veikalai

Pagrindinė mokslinių tyrinėjimų sritis – postpaleolitinė (paleolitas) Europa. 1967–80 vadovavo archeologijos paminklų tyrinėjimams Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje ir Italijoje; tyrinėjo Starčevo‑Köröso kultūros gyvenvietes, Sesklo kultūros Achilejono gyvenvietę.

Marija Birutė Gimbutienė (stovi kairėje) Skalorijos urvo archeologiniuose kasinėjimuose (Italija, 1971; nuotrauka iš: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, Vilnius, 2009)

profesorė Marija Birutė Gimbutienė savo darbo kabinete Los Andželo universitete (1969; nuotrauka iš: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, Vilnius, 2009)

Marija Birutė Gimbutienė skaito savo knygos Senoji Europa rankraštį (Palanga, 1993; Algirdo Tarvydo nuotrauka)

Veikaluose Deivės civilizacija (The Civilization of the Goddess 1991) ir Senoji Europa (išspausdinta 1996) nagrinėjo senosios Europos (nuo 7000 iki 2500 pr. Kr.) visuomenės struktūrą, raidą, religiją, raštą; aprašė žemdirbių visuomenę, kurioje matrilinijinę bendruomenę (matriarchatas) ilgainiui pakeitė patrilinijinė (patriarchatas), religiją laikė moters – deivės – religija, iškėlė hipotezę apie senosios Europos ir Eurazijos stepių kultūrų susiliejimą.

Dar parašė knygas: Laidosena Lietuvoje priešistoriniais laikais (Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit 1946), Rytų Europos priešistorė (Prehistory of Eastern Europe 1956), Bronzos amžiaus kultūros Vidurio ir Rytų Europoje (Bronze Age Cultures of Central and Eastern Europe 1965), Slavai (The Slavs 1971), Senosios Europos dievai ir deivės nuo 7000 iki 3500 prieš Kristų (The Gods and Goddesses of Old Europe 7000–3500 B. C. 1974), Baltai priešistoriniais laikais (1985), Deivės kalba (The Language of the Goddess 1989), Senoji simbolika lietuvių liaudies mene (1994), Baltų mitologija: senovės lietuvių deivės ir dievai (išspausdinta 2002) ir kitas; iš viso parašė 23 knygas.

M. B. Gimbutienės knygų išleista anglų, italų, japonų, lietuvių, portugalų, rumunų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

Atminimo įamžinimas

UNESCO 2021‑uosius paskelbė M. B. Gimbutienės metais.

-Marija Gimbutienė; -Marija Birutė Gimbutienė

L: Marija Gimbutienė: laimos palytėta Vilnius 2002.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką