Lastáuskienė Marija, Ivanauskáitė-Lastáuskienė 1872 05 15Šiauliai 1957 07 19Kaunas, lietuvių rašytoja. Su seserimi S. Pšibiliauskiene pasirašinėjo slapyvardžiu Lazdynų Pelėda.

15 metų išvyko iš namų, mokėsi siuvėjos amato, dirbo siuvyklose Šiauliuose, Varšuvoje; čia išspausdino lenkų kalba parašytų eilėraščių, apsakymų, apysaką Be vakaro. Nuo 1898 gyveno Sankt Peterburge, dirbo drabužių papuošalų dirbtuvėje, lenkų socialistų bibliotekoje, ištekėjo už V. Lastouskio. Nuo 1903 gyveno Paragiuose (Tryškių vlsč.), Rygoje, nuo 1908 – Vilniuje, nuo 1938 – Kaune.

Nuo 1908 M. Lastauskienės kūrinius, parašytus lenkų kalba, laisvai išvertusi į lietuvių kalbą Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu skelbė sesuo S. Pšibiliauskienė. Seseriai mirus M. Lastauskienė pradėjo rašyti lietuviškai, kūrinius skelbė Lastauskienės pavarde, bet jų meninė vertė mažesnė.

M. Lastauskienė savo kūriniuose daugiausia nagrinėjo į miestą patekusio kaimiečio psichikos kaitą, beglobių vaikų žiaurumo, prostitucijos ir nusikaltimų socialines priežastis (apsakymas Vanka 1911, Paša 1912, apysaka Auka 1907). Dar parašė romanus Šviesuliai ir šešėliai (1925, išspausdintas laikraštyje Klaipėdos žinios), Praeities šmėklos (parašytas po 1926), Iki mirties (1939), apsakymų rinkinį Upės dovana (1946). Žymiausiame kūrinyje – apysakoje Šiaurės sostinėje (parašyta 1928–1930, išspausdinta 1955) – vaizduojamas Sankt Peterburgo darbininkų gyvenimas 20 a. pradžioje. Palyginti su seserimi, kūrė sudėtingesnius, labiau intriguojančius siužetus, vartojo knyginius posakius. Vaizdavo geriau pažįstamą miesto darbininkų, studentų gyvenimą. Kūryboje trūksta psichologinės motyvacijos, pasitaiko loginių prieštaravimų. M. Lastauskienė laikoma feministinio judėjimo pradininke Lietuvoje – romane Šviesuliai ir šešėliai pirmoji iškėlė nepriklausomos, savarankiškos, profesijos siekiančios, išsilaisvinusios moters idealą, laisvos meilės idėją.

-Marija Ivanauskaitė; -Ivanauskaitė

R: Raštai Vilnius 1914, Raštai 4 t. Kaunas–Vilnius 1921–22, Raštai Kaunas–Marijampolė 1928, Raštai 7 t. Vilnius 1954–55; Raštai 2 t. Kaunas 1939–40 (Lastauskienės pavarde). L: P. Česnulevičiūtė Lazdynų Pelėdos kūryba / Literatūra ir kalba 1962 nr. 6; J. Sprindytė Lietuvių apysaka Vilnius 1996; V. Daujotytė Parašyta moterų Vilnius 2001.

1388

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką