Marijámpolės gimnãzija, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, keturmetė bendrojo lavinimo vidurinė mokykla. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje vienas svarbiausių lietuvių nacionalinio judėjimo ir kultūros centrų.
1867 Rusijos imperijos valdžia, siekdama susilpninti lenkų ir sustiprinti rusų įtaką besiformuojančiai lietuvių intelegentijai, vietoj keturklasės Marijampolės apskrities mokyklos (įsteigta 1840) įkūrė septynmetę gimnaziją. Kitaip nei Vilniaus švietimo apygardos gimnazijose, čia į mokymo programą buvo įtrauktos lietuvių kalbos pamokos (iš pradžių 2, vėliau – 1 pamoka per savaitę), mokytojais galėjo dirbti lietuviai. P. Arminui‑Trupinėliui (nuo 1877) ir P. Kriaučiūnui (nuo 1881) pradėjus dėstyti lietuvių kalbą Marijampolės gimnazistai įsitraukė į Lietuvos nacionalinį judėjimą, platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, steigė savišvietos būrelius; buvo leidžiami slapti lietuviški laikraštėliai (1884 J. Mačys‑Kėkštas leido ranka rašytus laikraščius Priešaušris, Iššiepdantis). 1894 gimnaziją lankę jaunuoliai įkūrė Sietyno draugiją (veikė iki 1897), kurios tikslas buvo gabenti ir platinti knygas, steigti bibliotekėles, šviesti visuomenę, puoselėti lietuvybę. Rusijos imperijos valdžia, slopindama nacionalinį judėjimą, ėmė mažinti moksleivių skaičių, sustiprino jų priežiūrą. 1882 gimnazijoje mokėsi 549, 1883 – 495, 1885 – 429, 1890 – 230, 1905 – apie 300 mokinių. Tarp gimnazistų vyravo lietuviai (1904 sudarė apie 40 %). 1904–1909 veikė slapta socialistinė kuopelė. Jos nariai nuo 1908 leido laikraštį Mokinių draugas (išėjo 14 numerių). 1910 įkurta liberalių kairiųjų pažiūrų aušrininkų draugija. Per Pirmąjį pasaulinį karą gimnazija evakuota į Jaroslavlį. Tuo metu gimnazijoje lietuvių buvo nedaug. 1916 ją baigė 4 lietuviai, iš jų – generolas A. Gustaitis. 1918 pradžioje gimnazijos veikla atnaujinta Marijampolėje (nuo tol dėstomoji kalba – lietuvių). 1918–1920 gimnazija priklausė katalikiškai švietimo ir kultūros draugijai Žiburys. 1920 suvalstybinta ir pavadinta Rygiškių Jono vardu. Buvo mišri, 1934 perskirta į berniukų ir mergaičių gimnazijas, 1940 gimnazijos vėl sujungtos. 1949–55 ir 1989–1993 Marijampolės J. Jablonskio vidurinė mokykla, 1955–1989 Kapsuko J. Jablonskio vidurinė mokykla, nuo 1993 Marijampolės gimnazija. 2008 mokėsi 1254 mokiniai, dėstė 78 mokytojai.
Gimnazijoje mokėsi žymūs visuomenės, Bažnyčios, kultūros, mokslo ir politikos veikėjai: P. Arminas‑Trupinėlis, M. Akelaitis, P. Aleksandravičius, S. Banaitis, S. Barzdukas, J. Basanavičius, V. Bielskus, V. Borisevičius, A. J. Greimas, K. Boruta, V. Brizgys, J. Bulota, P. P. Būčys, A. Civinskas, P. Dailidė, P. Dovydaitis, E. Draugelis, V. Dubas, A. ir J. Grigaičiai, K. Grinius, M. Gustaitis, J. A. Herbačiauskas, J. Jablonskis, J. Juodišius, V. Kašuba, P. Klimas, P. Kriaučiūnas, A. Kriščiukaitis‑Aišbė, V. Kudirka, P. Kuraitis, P. Leonas, J. Mačys‑Kėkštas, P. Mašiotas, J. ir S. Matulaičiai, V. Mykolaitis‑Putinas, A. Milukas, S. Nėris, V. Palys, J. Penčyla, V. Pietaris, K. Puida, V. Ramonas, J. Staugaitis, M. Šalčius, V. Šlekys, A. Šmulkštys‑Paparonis, P. Vaičaitis, J. Vailokaitis, J. Vaišnys, P. Velionskis, A. Venclova, A. ir V. Vilkaičiai, A. Vilkutaitis‑Keturakis, E. Viskanta, T. F. Žilinskas.
L: J. Kirklys Šimtametė mokykla Vilnius 1967; V. Peckus Senoji Marijampolės gimnazija Kaunas 1992.