Reisgỹs Martynas, Reizgỹs 1886 12 11Venckai (Priekulės vlsč.) 1942 04 02Mauthauseno koncentracijos stovykla (Austrija), Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas ir veikla
20 a. pradžioje Klaipėdos amatų rūmuose įgijo namų statytojo profesiją. Statė namus. 1912 su kitais Lankupiuose (netoli Venckų) įkūrė lietuvių draugiją Jaunimas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos kariuomenėje buvo vertėjas į lietuvių ir latvių kalbas. 1919 įsitraukė į politinį judėjimą dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos valstybės; Mažosios Lietuvos tautinėje taryboje (1918–24) atstovavo Klaipėdos apskričiai: rinko lėšas lietuviškai veiklai plėtoti, platino Tarybos leidžiamą spaudą, telkė naujus narius. Rėmė Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (įsteigtas 1922 12) veiklą; Klaipėdos krašto miesteliuose ir kaimuose organizavo gyventojų susirinkimus, steigė Komiteto skyrius.
Martynas Reisgys (apie 1930)
1922 rudenį su kitais Klaipėdos krašto veikėjais buvo nuvykęs į Ambasadorių konferenciją (1919–31) Paryžiuje; kaip Laukininkų sąjungos atstovas Klaipėdos krašto statuto rengimo tarptautinei komisijai pateikė argumentų dėl krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos.
Per Klaipėdos krašto sukilimą (1923 01) buvo paskirtas E. Simonaičio vadovaujamos Klaipėdos krašto direktorijos nariu. Direktorijos nariu buvo ir 1925–26 bei 1927–30. Direktorijos pirmininkas (1930 ir 1934). Rūpinosi Klaipėdos krašto lietuvių reikalais, darė pažangias reformas, priešinosi nacių griežtai antilietuviškai politikai, dėl to jo vadovaujamos direktorijos buvo paleistos. Nuo 1923 M. Reisgys buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, Dovilų šaulių būrio vadas. Dalyvavo Sandoros draugijos (1904–39, nuo 1923 daugiausia veikė Klaipėdos krašte) veikloje. Vienas Klaipėdos sukilėliams paminklo (pastatytas 1925 Klaipėdoje) iniciatorių.
1939 03 23 nacių Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos Respublikos, M. Reisgys pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, tvarkė valstybės padovanotą Kuršėnų dvaro palivarką. 1940 10 tardytas sovietinės milicijos, dėl to grįžo į savo ūkį Jurgiuose (prie Dovilų). 1941 06 22 nacių suimtas, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kalėjimuose tardytas gestapo; kalintas Oranienburgo, Sachsenhauseno ir Mauthauseno (Mauthauseno stovykla) koncentracijos stovyklose. Išsekintas alinančio darbo akmens skaldykloje, mirė nukankintas stovyklos prižiūrėtojų.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Gedimino 3 laipsnio ordinas (1931).
Sudegintos M. Reisgio sodybos Jurgiuose vietoje 1986 pastatytas tautodailininko V. Majoro stogastulpis.
-Martynas Reisgys; -Martynas Reizgys
L: P. Žostautaitė Klaipėdos kraštas 1923–1939 Vilnius 1992.
871
115