Ỹčas Martynas 1885 11 13Šimpeliškiai (Biržų vlsč.) 1941 04 05Rio de Žaneiras, lietuvių politikas, visuomenės veikėjas. Teisininkas. M. Yčo tėvas, J. Yčo brolis. 1911 baigė Tomsko universitetą. 1912 06 išrinktas Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios kuratoriumi. 1912 10–1917 06 Rusijos IV Valstybos dūmos deputatas (priklausė kadetų frakcijai). Dūmos posėdžiuose, spaudoje kritikavo Rusijos imperijos švietimo politiką Lietuvoje, kėlė reikalavimą įvesti lietuvių kalbą mokyklose, administracijos įstaigose, teismuose, 1914 08 08 bendrame Rusijos Valstybės tarybos ir Valstybės dūmos posėdyje išdėstė Gintarinės deklaracijos pagrindinius nuostatus. 1913 su J. Basanavičiumi lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, rinko lėšas Lietuvių mokslo draugijai.
Martynas Yčas (1913, Sankt Peterburgas)
1914 11 vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigėjų, 1915–17 jos pirmininkas. 1915 Voroneže įsteigė lietuvių mergaičių ir berniukų gimnazijas. 1915–18 laikraščio Lietuvių balsas leidėjas ir nominalusis redaktorius. 1917 03 Rusijos IV Valstybės dūmos paskirtas vyriausiuoju švietimo reikalų komisaru. Nuo 1917 08 Rusijos Laikinosios vyriausybės švietimo reikalų komisaras viceministro teisėmis. Ministrui pirmininkui G. Lvovui įteikė Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje rezoliuciją dėl Lietuvos nepriklausomybės, rūpinosi lietuviškų karinių dalinių steigimu Rusijoje. 1917 10 Stokholmo lietuvių konferencijos pirmininkas. Nuo 1918 07 Lietuvos Tarybos narys (rėmė Wilhelmo Karlo von Uracho kanditatūrą į Lietuvos karalius). 1918 11–12 finansų, prekybos ir pramonės, 1918 12–1919 04 finansų ministras. 1918 12 vienas Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų, nuo 1919 12 direktorius-pirmininkas.
renkant lėšas Amerikoje (iš kairės): kunigas A. Jusaitis, J. Basanavičius, kunigas Kazimieras Urbonavičius ir M. Yčas (1913 09 23, Lawrence)
Pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš kairės: Švietimo ministerijos valdytojas J. Yčas, teisingumo ministras P. Leonas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras A. Voldemaras, finansų, prekybos ir pramonės ministras, susisiekimo ministras M. Yčas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras J. Tūbelis, vidaus reikalų ministras bei laikinai einantis maitinimo ir darbų ministro pareigas V. Stašinskas (Vilnius, 1918; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1919 04–10 Lietuvos Vyriausybės generalinis įgaliotinis finansiniams reikalams užsienio šalyse. Nuo 1919 07 Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje vicepirmininkas. Nuo 1919 11 Tautos pažangos partijos veikėjas. 1920 02 Lietuvos garlaivių akcinės bendrovės steigėjas. 1921 su A. Smetona dalyvavo arbitražo komisijoje Lietuvos–Latvijos sienai nustatyti. 1922 vienas Lietuvių evangelikų reformatų draugijos steigėjų, ilgą laiką pirmininkas. Vienas Lietuvių–prancūzų (1923), Lietuvių–suomių (1927) draugijų steigėjų. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete; garbės daktaras (1928). Nuo 1933 05 Lietuvos alaus daryklų sąjungos valdybos pirmininkas. SSRS okupavus Lietuvą 1940 06 25 pasitraukė į Vokietiją, 1941 02 – į Braziliją. Atsiminimai: Nepriklausomybės keliais (3 tomai 1935–36 21991).
J. Aničas Jonas ir Martynas Yčai: gyvenimo ir veiklos datos Vilnius 1995; Iš Agaro krašto: 1885–1941 / sud. M. Yčas Kaunas 2009.
1901