Maskvõs architektūrà
Miestas spindulinio žiedinio plano. Centre – seniausia miesto dalis Maskvos kremlius ir Raudonoji aikštė (abu 15 a. pabaiga; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1990). Į centrą veda ir jį juosia svarbiausios miesto gatvės – Bulvarų žiedas ir Sodų žiedas, suformuotos nugriautų 16 a. pabaigos Baltojo ir Žemių miestų gynybinių sienų vietoje.
14–18 amžius
Vasilijaus Palaimintojo cerkvė Maskvoje (16 a., kairėje – Maskvos kremliaus Spaso bokštas, 1491, architektas P. Friazinas)
14–16 a. pastatyta Androniko (apie 1360), Novospaso (1462) vienuolynas, Novodevičės vienuolynas (1524), Dono vienuolynas (1591), Jėzaus Kristaus Žengimo į dangų cerkvė Kolomenskojėje (1532), Vasilijaus Palaimintojo cerkvė (1560, dabar Istorijos muziejaus dalis). 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje suprojektuota vadinamojo raštuotojo stiliaus (Dievo Motinos Gimimo Putinkuose, 1652, Švenčiausiosios Trejybės Nikitnikuose, 1653, Šv. Mikalojaus Chamovnikuose, 1680), Naryškinų stiliaus (Pokrovo Filiuose, 1693, Švenčiausiosios Trejybės Trojickojės Lykove, 1704, Prisikėlimo Kadašuose, 1681–1713), barokinių (Šv. arkangelo Gabrieliaus, žinoma Menšikovo bokšto pavadinimu, 1707, architektas I. Zarudnas, Šv. Jono Kario, 1713) cerkvių. 1739 sudarytas pirmasis Maskvos statymo planas (architektai I. Mičiurinas, I. Mordvinovas).
18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje plito klasicizmas, architektas M. Kazakovas suprojektavo rezidencijų (gyvenamieji namai – Gubino, apie 1790, Demidovo, 1791, Baryšnikovo, 1802, Jekaterinos II užsakymu pastatyti Petro kelionių rūmai, 1780), visuomeninių (Sąjungų namai, 18 a., ligoninės – Golicyno, 1801, Pavlovo, 1807), sakralinių (cerkvės – Pilypo Metropolito, 1788, Jėzaus Kristaus Žengimo į dangų, 1793, Šv. Kozmo ir Damijono, 1803) pastatų.
Kiti klasicistiniai statiniai: Globos (1770, architektai K. Blankas, M. Kazakovas), Paškovų (1786, architektas V. Baženovas, dabar nacionalinės bibliotekos dalis), Razumovskių (1803, architektas A. Menelas), Šalių priėmimo (1807, architektai E. Nazarovas, G. A. D. Quarenghi) namai, Kuskovo, Ostankino, Caricyno dvarų sodybos (visi 18 a. pabaiga–19 a. pradžia).
19 amžius–20 amžiaus pradžia
A. Morozovo namas Maskvoje (1899, architektas V. Mazyrinas)
Po 1812 gaisro miesto atstatymu rūpinosi Maskvos statymo komisija (veikė 1813–43, vadovas architektas O. Bove). Buvo rekonstruota Raudonoji (1815), Teatro, Maniežo (abi 1824) aikštės, Maskvos universiteto rūmai (1793, architektas M. Kazakovas, rekonstruoti 1819, architektas D. Gilardi), suformuotas Aleksandro sodas (1822), pastatyta maniežas (1817, architektas A. Betankuras, 1825 fasadai įgavo ampyro bruožų, architektas O. Bove), Didžiojo teatro rūmai (1825, paskutinį kartą restauruoti ir rekonstruoti 2011), Triumfo vartai (1834, 1938 nugriauti, 20 a. 6 dešimtmetyje atstatyti, visų architektas O. Bove), Jekaterinos institutas (1827, architektai D. Gilardi, A. Grigorjevas), Kristaus Išganytojo cerkvė (projektas 1830, architektas K. Tonas, statyta 1838–83, nugriauta 1931 12 05, atstatyta 1990–2008).
Istorijos muziejaus rūmai (tolumoje; 1881, architektas V. Šervudas, inžinierius A. Semionovas, 1986–97 rekonstruoti) ir pagrindinė universalinė parduotuvė (1893, architektai A. Pomerancevas, V. Šuchovas) Maskvoje
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje daugiausia suprojektuota visuomeninės paskirties statinių: Vidurinės prekybinės eilės (1893, architektas R. Kleinas), Imperatoriškojo banko rūmai (1895, architektas K. Bykovskis), art nouveau stiliaus Dailės teatras (1902), Jaroslavlio (1904, abiejų architektas F. Šechtelis), Kazanės (1914–41, architektas A. Ščiusevas) geležinkelio stotis, Tretjakovo galerija (1905, architektas V. Vasnecovas), viešbučiai Metropolis (architektas W. Valkotas), Nacionalis (abu 1903, architektas A. Ivanovas), Šiaurės draudimo kompanijos namai (1912, architektai I. Rerbergas, M. Peretjatkovičius, V. Oltarževskis).
20 amžius
Rusakovo klubas Maskvoje (1928–29, architektas K. Melnikovas)
Po 1917 pastatyta tipinių gyvenamųjų namų kvartalų (architektai A. Meškovas, M. Motyliovas), konstruktyvistinių darbininkų klubų (Rusakovo, M. Frunzės, fabrikų Svoboda ir Burevestnik, gamyklos Kaučiukas; visi 1928–29, visų architektas K. Melnikovas), visuomeninių pastatų (Dinamo stadionas, 1928, architektai A. Langmanas, L. Čerikoveris, Lenino biblioteka, 1940, architektai V. Ščiuko, V. Gelfreichas), Centro sąjungos rūmai (1935, prancūzų architektai Le Corbusier, P. Jeanneret, N. Kolli; dabar Federalinė valstybinė statistikos tarnyba), V. Lenino mauzoliejus (1930, architektas A. Ščiusevas). 1930–60 nugriauta apie 220 pastatų, daugiausia cerkvių, vienuolynų.
Pagal 1935 generalinį planą (architektai V. Semionovas, S. Černyšovas ir kiti) rekonstruotas Maskvos centras, pagrindinės magistralės, nutiestas metropolitenas, pastatyta Liaudies ūkio pasiekimų parodos statinių kompleksas (1941, nuo 1992 Rusijos parodų centras).
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje (1953, architektai V. Gelfreichas, M. Minkusas)
Po II pasaulinio karo miestas buvo statomas pagal 1951 (architektas D. Čečiulinas ir kiti), 1971 (architektai M. Posochinas, N. Ulas ir kiti) generalinius planus. 5–6 dešimtmetyje suprojektuota vadinamųjų Stalino daugiaaukščių: gyvenamieji namai Kotelničeskos pakrantėje (1952, architektai D. Čečiulinas, A. Rostkovskis), Raudonųjų vartų aikštėje (architektai A. Duškinas, B. Mezencevas), Užsienio reikalų ministerija (architektai V. Gelfreichas, M. Minkusas), viešbučiai Leningradskaja (visi 1953, architektai L. Poliakovas, A. Boreckis), Ukraina (architektai A. Mordvinovas, V. Oltarževskis), M. Lomonosovo universiteto ansamblis (abu 1955, architektai L. Rudnevas, S. Černyševas, P. Abrosimovas, A. Chriakovas).
20 a. antros pusės svarbiausi statiniai: olimpinis centras Lužniki, 1956, architektai A. Vlasovas, I. Rožinas, N. Ullas, A. Chriakovas, paskutinį kartą rekonstruotas 2017), Ostankino televizijos bokštas (1967, architektas L. Balatovas), Teatr na Taganke (1974–85, architektai A. Anisimovas, J. Gnedovskis), Vyriausybės rūmai (1981, architektų grupės vadovas D. Čečiulinas), Mokslų akademijos prezidiumo (1990, architektai J. Platonovas ir kiti), A. Puškino muziejaus (1999, architektai A. Bokovas ir kiti) rūmai.
21 amžius
21 a. pradžioje pastatyta Tarptautiniai muzikos namai (2003), viešbutis Swissotel, Triumfo rūmai (abu 2005, architektas A. Trofimovas), tarptautinio verslo centro (Pakrantės bokštas, architektūrinė bendrovė ENKA, Šiaurės bokštas, abu 2007, Imperijos bokštas 2011, architektūrinė bendrovė NBBJ), Monte Falcone (2008) dangoraižiai.
Skulptūros
Yra K. Minino ir D. Požarskio (1804–18, skulptorius I. Martosas), Petro Didžiojo (1997, skulptorius Z. Cereteli), imperatoriaus Aleksandro II (2005, architektai I. Voskresenskis, S. Šarovas, skulptorius A. Rukavišnikovas) paminklai, obeliskas Kosmoso užkariautojams (1964, architektai M. Barčas, A. Kolčinas, skulptorius A. Faidyšas‑Krandijevskis).
L: Moskva 1890–2000: Putevoditel' po sovremennoj architekture / sud. A. Latur Moskva 2007.
1729
-Maskva