Maskvos mūšis

Maskvõs mšis, SSRS ir Vokietijos kariuomenių 1941 09 30–1942 04 20 mūšis dėl Maskvos per II pasaulinį karą.

Strateginiai planai

Viena svarbiausių strateginių karo operacijų. Su Maskvos užėmimu Vokietijos karinė vadovybė siejo karo baigtį. Vykdydama Barbarosos planą Vokietijos kariuomenė įsiveržė gilyn į SSRS teritoriją. Didelės SSRS karinės grupuotės buvo apsuptos ir sunaikintos, todėl tikėtasi, kad netrukus Sovietų Sąjunga tęsti karo nebegalės. Pagal A. Hitlerio planus iki Maskvos užkariavimo turėjo būti palaužta SSRS karinė galia Rusijos šiaurėje ir pietuose, t. p. Ukrainoje, užimti svarbiausi ekonominiai regionai. Maskva buvo svarbi kaip SSRS politinis ir komunikacijų centras, svarbus pramonės rajonas. Sostinės praradimas turėjo būti ir moralinis smūgis SSRS. Nepavykus užimti Maskvos per pirmuosius karo mėnesius buvo parengta puolamoji operacija Taifūnas. Pagal jos planą Vokietijos tankų grupuotės turėjo pralaužti SSRS kariuomenės gynybą, sunaikinti pagrindines gynėjų jėgas, apeiti Maskvą iš šiaurės ir pietų, ją apsupti ir užimti. Maskvos mūšis skirstomas į 2 etapus: 1941 09 30–12 05 ir 1941 12 05–1942 04 20.

Pirmasis etapas

SSRS mechnizuotasis pėstininkų dalinys juda fronto link (Maskva, 1941 09)

1941 09 30 Vokietijos armijų grupė Centras (1,8 mln. žm., daugiau kaip 14 000 pabūklų, 1700 tankų, 1390 lėktuvų; vadas F. von Bockas) pradėjo Taifūno operaciją: vokiečiai pralaužė Vakarų (vadas I. Konevas) ir Rezervinio (vadas S. Budionnas) frontų gynybą, privertė trauktis ir Briansko fronto (vadas A. Jeriomenko, nuo spalio – F. Zacharovas) kariuomenę (iš viso 1,25 mln. žm., 7600 pabūklų, 990 tankų, 677 lėktuvai). Vadovauti Maskvos gynybai buvo pavesta G. Žukovui, 10 13 paskirtam Vakarų fronto vadu. Spalio mėnesį mūšiai vyko 80–100 km į vakarus nuo Maskvos. Iš šiaurės vokiečiai prasiveržė iki Maskvos kanalo ir priartėjo prie Maskvos per 25–30 km. Atkaklus SSRS kariuomenės priešinimasis, rezervų stoka ir prasidėjusi žiema vis dėlto sustabdė 1941 11 16 atnaujintą Vokietijos puolimą.

Antrasis etapas

1941 12 05–06 Vakarų ir Kalinino, o vėliau – Briansko ir Pietvakarių frontai perėjo į kontrpuolimą, daugelyje vietų privertė vokiečius trauktis. 1942 01 07–10 SSRS karinė vadovybė pradėjo bendrą SSRS kariuomenės puolimą trimis strateginėmis SSRS–Vokietijos karo kryptimis; šiaurės vakarų (prieš armijų grupę Šiaurė), vakarų (prieš armijų grupę Centras) ir pietvakarių (prieš armijų grupę Pietūs). Iki 1942 04 20 vokiečiai buvo nustumti gerokai į vakarus nuo Maskvos (kai kur – 350–400 km).

Padariniai ir reikšmė

Per Maskvos mūšį žuvo (remiantis įvairiais šaltiniais) 248–400 tūkstančių Vokietijos ir 650 000–1,28 mln. SSRS karių. Vokietijos kariuomenė patyrė pirmąjį didelį pralaimėjimą per II pasaulinį karą, kuris sužlugdė jos strateginius planus.

2271