Giedráitis Matas (Motiejus) tarp 1480–90Giedraičiai 1563Videniškiai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, diplomatas.

Mato Giedraičio antspaudas

Plėtojo senelio ir tėvo Baltramiejaus Vaitkevičiaus Giedraičio 15 a. pabaigoje pradėtą Giedraičių giminės Videniškių šaką.

1507 ir 1544–60 minimas kaip Maišiagalos ir Kernavės seniūnas. Buvo artimas Bonos Sforzos dvarui. Nuo 1557 buvo Giedraičių vėliavininkas, nuo 1560 Vilniaus vietininkas, nuo 1562 Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka.

Videniškių dvare (jo laikais tapo pagrindiniu giminės centru) pastatydino rezidencinę sodybą, Šv. Trejybės bažnyčią (1549; paskyrė Vilniaus dominikonams), įkūrė Videniškių miestelį.

1551 vadovavo pasiuntinybei į Maskvą. Šią kelionę aprašė rašinyje Apie būdą priimti pasiuntinius pas maskvėnus (De modo recipendi oratores apud Moscavitas); išspausdintas (spėjama, ne visas) Olauso Magnuso rinkinyje Pasakojimai apie šiaurės gentis (Historiae de gentibus septentrionalibus 1555 21562).

Kiek anksčiau, tikriausiai jo iniciatyva, buvo surašyta Giedraičių kunigaikščių genealogija, išdėstyta M. Strijkovskio kronikoje.

Manoma, pirmoji žmona buvo kunigaikštytė Ona Krošinska, su kuria turėjo 4 sūnus: Žemaičių vyskupą Merkelį Giedraitį, administratorių Martyną Marcelį (Marcelalį) Giedraitį, Kauno pakamarį Kasparą (m. 1601 ar 1602) ir Zigmantą (m. prieš 1584). Save jie vadino ir Daumantais: 14 a. Videniškiuose gyveno didžiūnas Daumantas. 1547 paveldėjo senelio Jono Mlekaus dvarą Vilniuje, Neries dešiniojoje pakrantėje. Antroji žmona Zofija Narbutaitė (ją vedė 1556) vyrui užrašė prie Bernardinų vienuolyno sklypą su pastatais. Žemės valdų Matas Giedraitis turėjo Giedraičiuose, Bijutiškyje, Bistryčioje, Nemenčinėje, Lietuvos šiaurės rytuose (Mlekų žemė), jam priklausė Svieriai (Svyriai).

2492

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką