Matas Jonas Slančiauskas

Slančiáuskas Matas Jonas, Slančauskas Mateušas 1850 02 21Trumpaičiai (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.) 1924 03 11Reibiniai (Skaistgirio vlsč.; palaidotas Rudiškiuose, Užvenčio vlsč., Šiaulių apskr.), lietuvių tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas. Lietuvių mokslo draugijos narys (1907). Slaptos lietuvių jaunimo draugijos Atgaja (veikė 1889–95) vienas steigėjų ir aktyviausių narių. Vertėsi siuvėjo amatu. Pramokęs gyvenamuoju laikotarpiu drausto lietuviško rašto, pats slapta jo mokė jaunimą, Gruzdžių valsčiuje buvo įsteigęs slaptų lietuviškų mokyklų. 1907 Skaistgiryje subūrė jaunimo kuopelę Švieskis ir šviesk. Bendravo su J. Šliūpu, knygnešiu J. Bieliniu. Bendradarbiavo draudžiamojoje spaudoje, ją platino, už tai 1895–96 kalėjo Šiauliuose, 1896 ištremtas į Rygą (3 metams). Tautosaką rinko nuo 1866 (intensyviausiai – 1887–95 ir 1900–09) savo gyventose apylinkėse. Užrašė apie 45 000 kūrinių (apie 800 dainų, apie 800 pasakojamosios tautosakos kūrinių, apie 700 patarlių ir priežodžių, apie 200 mįslių, apie 1500 tikėjimų, burtų ir prietarų, oro spėjimų, liaudies medicinos priemonių). M. J. Slančiauskas išgirstus kūrinius dažniausiai užrašydavo iš atminties, išlaikydamas jų stiliaus, tarmės ypatumus (kai kuriuos yra perrašęs po keliskart, keisdamas žodinę raišką, netgi sueiliuodamas). Didžiąją savo surinktos tautosakos dalį nusiuntė J. Basanavičiui. M. J. Slančiausko surinktų dainų 1923 paskelbta žurnale Lietuvių tauta (knygą 3 d. 2), pasakų ir sakmių – J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose. M. J. Slančiausko surinkta pasakojamoji tautosaka publikuota knygose Šiaurės Lietuvos pasakos (1974), Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai (1975), daug burtų, prietarų, liaudies medicinos medžiagos užrašymų paskelbta Juodojoje knygoje (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t. 12 2004). Sukūrė patriotinių, didaktinių eilėraščių, sukaupė kalbos faktų (medžiagą rinko J. Jablonskiui, J. Juškai), sudarė tarptautinių žodžių žodynėlį (įtraukė medžiagos apie gyvenamojo laikotarpio žymesnius rašytojus, mokslininkus), iš latvių kalbos išvertė geografijos vadovėlį.

1830

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką