matemãtinė ekonòmika, ekonomikos mokslas, ekonomines problemas ir jų sprendinius išreiškiantis matematiniais terminais ir simboliais.
Matematinės ekonomikos objektas
Matematinė ekonomika, kaip ir ekonometrija, nagrinėja tas pačias problemas (rinkos funkcionavimas, ūkinių objektų elgsena, išteklių ir pajamų paskirstymas ir kita), bet statistiškai nekonkretina ekonominių parametrų, apsiriboja bendrų matematinių priklausomybių išraiškų kūrimu.
Kartu su ekonomikos teorija nustato įvairių ekonominių objektų, reiškinių ir procesų tarpusavio sąveiką, ją perteikia matematiniais terminais ir simboliais ir sukuria teorines prielaidas ekonometriniam modeliui. Matematinės ekonomikos požiūriu, matematinis simbolis nėra abstraktus bevardis dydis, jis yra konkretaus ekonominio proceso ar reiškinio kiekybinis matas. Matematinių simbolių sistema sudaroma taip, kad būtų susijusi su ekonominiais reiškiniais ir procesais.
Matematinės ekonomikos sąsaja su kitais mokslais
Matematinė ekonomika remiasi funkcine analize, diferencialinių lygčių teorija, tipologija ir kita, glaudžiai susijusi su optimizavimu ekonomikoje, ekonominių sistemų matematine analize, ekonominės pusiausvyros ir ekonominio augimo analize, daugelio kitų ekonominių reiškinių ir procesų ekonominiu matematiniu modeliavimu.
Matematinės ekonomikos raida
Matematinės ekonomikos pradininku laikomas Šveicarijos mokslininkas M. E. L. Walrasas, veikale Grynosios politinės ekonomijos elementai (Éléments d’économie politique pure dvi dalys 1874–1877) pateikęs ekonomikos matematinį modelį (ekonominės pusiausvyros sistemą), kuriame susiejo kapitalą, gamybines jėgas, prekes, kainas ir pinigų cirkuliaciją. Kiti atstovai: J. E. Meade’as, J. R. N. Stone’as (Didžioji Britanija), J. M. Buchananas, I. Fisheris, L. R. Kleinas, S. S. Kuznetsas, W. Leontiefas (Jungtinės Amerikos Valstijos), R. Frischas (Norvegija), L. Kantorovičius (Rusija), J. Tinbergenas (Olandija). Daugelis jų taikė matematiką aktualioms rinkos problemoms spręsti, pasiūlai, paklausai, kainoms kiekybiškai modeliuoti, vartojo naudingumo, ribinio naudingumo, ribinio produktyvumo sąvokas.
Matematinės ekonomikos raidai didelę įtaką padarė J. M. Keyneso, F. A. von Hayeko (Didžioji Britanija), M. Friedmano (Jungtinės Amerikos Valstijos) loginis pozityvizmas, padedantis plačiai taikyti diferencialinės ir integralinės analizės metodus, tiesinę algebrą, matematinį programavimą, lošimų teoriją.
Matematinė ekonomika Lietuvoje
Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo kai kuriuos matematinės ekonomikos principus plėtojo V. R. Jurgutis, A. Rimka, D. Cesevičius (jų mokslinės pažiūros formavosi veikiamos vokiškosios ekonomikos mokyklos), Dz. Budrys (buvo veikiamas anglosaksiškosios tradicijos).
SSRS okupacijos metais Lietuvoje, kaip ir SSRS, dėl Vakarų ekonomikos idėjų formavosi matematinio modeliavimo, optimizavimo, matematinio programavimo, ekonominių sistemų matematinės analizės, ekonominės pusiausvyros, ekonominio augimo ir kitų tyrimų teorinės nuostatos. Matematinę ekonomiką imta laikyti taikomosios matematikos šaka.
Matematinės ekonomikos pradininko Lietuvoje R. L. Rajecko darbai (20 a. 8–9 dešimtmečiai), pripažinti ne tik Lietuvoje, išsiskyrė nagrinėjama problematika, atskleidė sisteminį požiūrį į ekonominių procesų valdymą, ekonominių procesų prognozavimą, valdymo automatizavimą, ekonominio augimo tyrimą, kiekybinių metodų ekonomikoje taikymą, aplinkotyrą.
E. Vilkas, nagrinėdamas lošimų teorijos problemas, parodė matematinių metodų taikymo ekonomikoje svarbą matematiškai aprašant ir modeliuojant ekonominius reiškinius ir procesus.
S. A. Martišius 20 a. 8 dešimtmetyje kūrė ekonominių procesų modeliavimo metodologinius pagrindus, parodė ekonominių reiškinių ir procesų prognozavimo metodų ir modelių realumą, kūrė ekonometrinius modelius ir sprendė jų praktinio pritaikymo problemas, 10 dešimtmetyje nagrinėjo ūkio statistikos teorijos ir praktikos problemas, 21 a. pradžioje atliko fundamentalių statistikos taikymo teorinių darbų.
Matematinę ekonomiką plėtoja Lietuvos mokslų akademijos institutų, Vilniaus universiteto ir kitų universitetų mokslininkai.
2166