Relković Matija Antun (Matija Antunas Rèlkovičius), Reljković, slap. W. I. Pauls 1732 01 06Svinjar (dab. Davor, prie Slavonski Brodo) 1798 01 22Vinkovci, kroatų rašytojas. Bajoras (1785). 1748–86 tarnavo Austrijos kariuomenėje. Dalyvavo Septynerių metų kare, 1757 paimtas į nelaisvę, išsiųstas į Frankfurtą prie Oderio. Nelaisvėje dirbo itin išsilavinusiam žmogui, išmoko prancūziškai, susipažino su Šviečiamojo amžiaus idėjomis, pradėjo kurti. Svarbiausias veikalas – eiliuotas satyrinis didaktinis epas Satyras arba laukinis žmogus (Satir iliti divji čovik 1762, papildytas leidimas 1779, sudaro 11 giesmių parašytų dešimties pėdų eilėmis). Jame apdainavo Slavonijos žemę ir gamtos grožį, o jos gyventojus pavaizdavo kaip itin atsilikusius, kuriuos reikia mokyti dirbti ir plėtoti ūkį Vakarų Europos pavyzdžiu. M. A. Relkovićius parašė Naująją Slavonijos ir vokiečių gramatiką (Nova slavonska i nimačka gramatika 1767), iš prancūzų kalbos išvertė maldyną kariams Slavonijos knygelės (Slavonske libarice 1761), iš vokiečių kalbos – veikalą apie avių auginimą Tikra ir kruopščiai aprašyta avidė (Prava i pomljivo ispisana ovčarnica 1771 21776, išleista slapyvardžiu), iš lotynų kalbos – teisės veikalą Natūralaus teisingumo atsiradimas (Postanak naravne pravice 1794). 1795 išleido liaudies apysakų, anekdotų ir pasakėčių rinkinį Tebūnie visaip (Nek je svašta 1795), išvertė Ezopo ir Fedro pasakėčių. Jo veikaluose keliamos Šviečiamojo amžiaus idėjos (svarbiausia – visi, ypač žemesniųjų visuomenės sluoksnių žmonės, turi turėti galimybę lavintis).
2613