mãtrica (lot. matrix, kilm. matricis – patelė), molekulė arba molekulės dalis, nuo kurios kopijuojama kita molekulė ar jos dalis. Matricos būtinos požymių paveldėjimui – genetinės medžiagos padvigubėjimui, geno informacijos raiškai ir baltymų sintezei. Genetinės medžiagos deoksiribonukleorūgšties (DNR) biosintezė (replikacija) vyksta, kai dvigrandės DNR molekulės vijos atsiskiria ir ant abiejų senųjų vijų kaip matrica į naują polinukleotidinę viją komplementarumo principu (G su C, A su T) pastatomi ir sujungiami nauji nukleotidai. Dėl šios priežasties naujos DNR molekulės yra visiškai tapačios senajai. Geno raiškai nuo DNR kaip matricos sintetinama ribonukleorūgštis (RNR). RNR sintezė vyksta tuo pačiu komplementarumo principu (tik RNR vietoje T nukleotido yra U), jos nukleotidų seka (su išlyga, kad vietoj T yra U) yra komplementariai tapati matricai – geno koduojančiosios (transkribuojamosios) dalies nukleotidų sekai. Nuo genų, kurie koduoja baltymus, nurašyta RNR yra baltymo sintezės matrica. Tam tikros pernašos RNR (tRNR) atpažįsta ant informacinės RNR (mRNR) nedideles trijų nukleotidų sekas, vadinamuosius kodonus (baltymų biosintezė, genetinis kodas). Dėl mRNR matricos aminorūgštys į polipeptidinę grandinę jungiamos tam tikra, genų matrica užkoduota seka.
3163