Maurice Ravel
Ravel Maurice (Morisas Ravèlis) 1875 03 07Ciboure (Atlanto Pirėnų departamentas) 1937 12 28Paryžius, prancūzų kompozitorius, pianistas. Oksfordo universiteto garbės daktaras (1928). Vaikystėje skambinti fortepijonu mokė tėvas. Nuo 1889 studijavo Paryžiaus konservatorijoje (E. Anthiome’o fortepijono klasėje), 1891–95 mokėsi pas Ch.‑W. de Bériot (skambinti fortepijonu) ir E. Pessard’ą (harmonijos). Nuo 1897 studijas tęsė pas G. Fauré (kompozicija) ir A. Gedalge’ą (kontrapunktas). Tuo metu M. Ravelis jau buvo žinomas ne tik kaip pianistas, bet ir kaip vokalinių miniatiūrų bei fortepijoninių pjesių autorius. Priklausė rašytojų ir muzikų grupei Les Apaches. 1909 įkūrė (su kitais) Nepriklausomą muzikos draugiją (Société Musicale Indépendante). 1913 Clarense (Šveicarija) S. Diagilevui su I. Stravinskiu aranžavo M. Musorgskio operos Chovanščina fragmentus (neišliko).
Per I pasaulinį karą buvo Raudonojo Kryžiaus savanoris. Karo išgyvenimai ir motinos mirtis labai pakenkė jo sveikatai. 3 dešimtmetyje daug koncertavo Europos valstybėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitur. 1932 su pianiste M. M. Ch. Long surengė koncertinę kelionę po Europą. Netrukus sunki progresuojanti liga (smegenų auglys) nutraukė bet kokią M. Ravelio muzikinę veiklą. Paskutiniais gyvenimo metais vienišas gyveno Montfort l’Amaury prie Paryžiaus.
Kūryba
M. Ravelio muzikos stilius susiklostė veikiamas F. F. Chopino, F. Liszto, G. Fauré, A. E. Chabrier, N. Rimskio‑Korsakovo, E. Satie, I. Stravinskio, M. Musorgskio ir kitų kūrybos. Su C. A. Debussy impresionizmu jo muziką sieja modalumas, laisvai plėtojamos melodinės linijos, veržli kryptinga harmonija, šviesus koloritas, grynos orkestro spalvos, skiria – griežtesnės architektonikos formos, polinkis į intelektualumą. M. Ravelio kūrybai įtakos turėjo prancūzų klasicizmo idėjos, antikos mitai, Rytų kultūra, folkloras (ypač ispanų ir baskų), įvairūs šokiai. M. Ravelis instrumentavo daug savo vokalinių kūrinių ir kūrinių fortepijonui, E. Satie, A. E. Chabrier, R. Schumanno, C. A. Debussy, F. F. Chopino muzikos.
Kūriniai
Muzikinė komedija Ispaniška valanda (L’Heure espagnole 1907–09, pastatyta 1911 Paryžiuje), lyrinė fantazija Vaikas ir stebuklai (L’Enfant et les sortilèges, S.‑G. Colette libretas, 1920–25, pastatyta 1925 Monte Carlo), baletai Mano motutė žąsis (Ma mère l’oye, pagal Ch. Perrault pasakas, 1911, pastatyta 1912 Paryžiuje), Dafnis ir Chloja (Dafnis et Chloé, M. Fokino ir M. Ravelio libretas, 1909–12, pastatyta 1912 Paryžiuje), Šecherazada (Shéhérazade 1898), Ispaniška rapsodija orkestrui (Rapsodie espagnole 1908), koncertas fortepijonui D‑dur kairei rankai (sukurtas P. Wittgensteinui, 1930), koncertas fortepijonui G‑dur (1931), styginių kvartetas F‑dur (1903), Introdukcija ir allegro arfai, fleitai, klarnetui ir styginių kvartetui (1905), fortepijoninis trio A‑dur (1914), sonata smuikui ir violončelei (1920–22), Čigonė smuikui ir fortepijonui (Tzigane 1924, kita versija smuikui ir orkestrui), sonata smuikui ir fortepijonui (1927), kūriniai fortepijonui solo, tarp jų – Senovinis menuetas (Menuet antique 1895), Pavana mirusiai infantei (Pavane pour une infante défunte 1899, versija orkestrui 1910), Vandens žaismas (Jeux d’eau 1901), sonatina (1905), 5 pjesių ciklas Veidrodžiai (Miroirs 1905), 3 pjesių ciklas Nakties Gasparas (Gaspard de la nuit 1908), Taurūs ir sentimentalūs valsai (Valses nobles et sentimentales 1911), 6 pjesių ciklas Couperino antkapis (Le Tombeau de Couperin 1917), kūriniai balsui ir fortepijonui, tarp jų – 5 graikų liaudies dainos (1904–06), 5 dainų ciklas Gamtos istorijos (Histoires naturelles, pagal J. Renard’o tekstus, 1906), Liaudies dainos (Chants populaires 1910), Trois poèmes de Stéphane Mallarmé (Trys Stéphane’o Mallarmé eilėraščiai, t. p. balsui ir instrumentiniam ansambliui, 1913), Dvi hebrajų melodijos: 1. Kadišas, 2. Amžinoji paslaptis (Deux mélodies hébraîques: 1. Kaddisch, 2. L’Énigme éternelle 1914, t. p. balsui ir orkestrui, 1919), Ronsard’as savo sielai (Ronsard à son âme 1924).
Kiti kūriniai: 3 kantatos, dainos balsui ir instrumentiniam ansambliui, tarp jų – Madagaskaro dainos (Chansons madécasses 1925–26), dainos balsui ir orkestrui, tarp jų – Šecherazada (Shéhérazade 1903).
L: H. Jourdan‑Morhange, V. Perlemuter Ravel d’aprés Ravel Lausanne 1953; Le Catalogue de l’œuvre de M. Ravel Paris 1954; V. Jankélévitch Ravel Paris 1965; H. Stuckenschmidt M. Ravel. Variationen über Person und Werk Frankfurt am Main 1966; M. Long Au piano avec Maurice Ravel Paris 1971; A. Orenstein Ravel, Man and Musician New York 31991.
943