Ismailo Samani mauzoliejus Bucharoje (9–10 a.)
mauzoliẽjus (lot. mausoleum < gr. Mausōleion – Karijos satrapo Mausolo kapo vieta), monumentalus antkapinis statinys, dažniausiai žymintis palaidojimo vietą, įamžinantis mirusiojo atminimą. Dažniausiai stačiakampis arba apskritas, griežtų formų, su patalpa urnai, karstui arba sarkofagui, puoštas architektūriniu ir skulptūriniu dekoru. Vienas pirmųjų mauzoliejų pastatydintas Halikarnase 4 a. pr. Kr. Karijos satrapui Mausolui jo žmonos Artemisijos (architektai Pitėjas ir Satyras, skulptorius Skopas; vienas 7 pasaulio stebuklų, sugriautas per žemės drebėjimą 14 a.).
Galos Placidijos mauzoliejus Ravennoje (5 a.)
Kaip statinio tipas paplito senovės graikų, romėnų architektūroje (vidus puoštas mozaikomis, stiuko lipdiniais, sienų tapyba), Europoje statybos tradicija išliko ankstyvaisiais viduriniais amžiais (gotų karaliaus Teodoriko mauzoliejus Ravennoje, apie 526). 4–16 a. mauzoliejai statyti Azijos šalyse (Timūro mauzoliejus Samarkande, 1404, Tadž Mahalis Agroje, 1631–53). 20 a. pastatyta mauzoliejų valstybių vadovams (V. Leninui Rusijoje, Mao Dzedongui Kinijoje, R. Chomeini Irane, Kim Ir Senui Šiaurės Korėjoje).
Lietuvoje mauzoliejai įrenginėti bažnyčiose (kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, 17 a.), 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje statyta mauzoliejinės koplyčios – didelės su pamaldoms pritaikyta patalpa (F. de Valua Turgelių kapinėse, 1850) ir mažos – nedidelė patalpėlė su altorėliu (Jelenskių Rasų kapinėse Vilniuje, apie 1905).
2271