Max Beckmann
Beckmann Max (Maksas Bèkmanas) 1884 02 12Leipcigas 1950 12 27Niujorkas, vokiečių tapytojas, grafikas. Ekspresionizmo atstovas. 1900–03 studijavo Weimaro akademijoje. 1925–33 dėstė Frankfurto prie Maino dailės institute; profesorius (1929). Nuo 1937 gyveno Olandijoje, nuo 1947 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėstė meno mokyklose.
Kūryba
Iš pradžių tapė realistines impresionistinių bruožų figūrines kompozicijas. Po I pasaulinio karo atsirado pesimizmo, protesto nuotaikų, alegoriškų geismo, žiaurumo motyvų; tapysena ir spalvų deriniai tapo aštresni, panašūs į lėles personažai ekspresyviai deformuoti. Raiškai turėjo įtakos kubizmas, vokiečių gotikinė skulptūra, primityvioji dailė, H. Boschas (Naktis 1918–19). Po 1923 sukūrė portretų ciklą (liguisti, brutalios išvaizdos personažai tarsi įkalinti ankštoje paveikslo erdvėje), daug autoportretų (Autoportretas su smokingu 1927, Autoportretas 1944), po 1932 – 9 didelio formato triptikus, kuriuose sudėtingais simboliais, šaižiomis spalvomis išreiškė siaubą, žiaurumą (Išvykimas 1932–35, Akla močiutė 1945, Argonautai 1949–50). Parašė veikalų apie tapybą.
M. Beckmann. Naktis (aliejus, 1918–19, Šiaurės Reino‑Vestfalijos meno kolekcija; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
2635