Born Max (Maksas Bòrnas) 1882 12 11Breslau (dabar Vroclavas) 1970 01 05Göttingen, vokiečių fizikas teoretikas. Žydų kilmės. Londono karališkosios draugijos (1939), daugelio šalių mokslų akademijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1907 baigė Göttingeno universitetą. 1915–20 Berlyno ir Frankfurto universitetų, 1921–33 Göttingeno universiteto profesorius. 1933 emigravo į Didžiąją Britaniją. Iki 1936 dirbo Kembridže. 1936–53 Edinburgo universiteto Teorinės fizikos katedros vadovas. Nuo 1953 gyveno Göttingene.
Mokslinė veikla ir atradimai
Svarbiausi darbai iš kristalo gardelės dinamikos, kristalų termodinamikos, kvantinės teorijos, reliatyvumo teorijos, atomo fizikos, kondensuotųjų dujų ir skysčių kinetinės teorijos. 1925 su W. K. Heisenbergu ir E. P. Jordanu sukūrė matricinės mechanikos matematinį formalizmą. 1926 pateikė statistinę banginės funkcijos interpretaciją. Pasiūlė atomo elektronų sluoksnių skaičiavimo metodą; sukūrė dalelių susidūrimo kvantmechaninių uždavinių sprendimo metodą, pagrįstą trikdžių teorija (Borno artinys). Pradėjo vartoti operatoriaus sąvoką kvantinėje mechanikoje. 1927 M. Bornas su J. R. Oppenheimeriu sukūrė dviatomių molekulių sandaros teoriją, 1934 su L. Infeldu – klasikinės netiesinės elektrodinamikos modelį. Vienas skysčių teorijos kūrėjų.
Max Born
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1954, su W. Bothe).
Atminimo įamžinimas
M. Borno vardu pavadintas asteroidas nr. 13 954, krateris Mėnulyje ir Netiesinės optikos institutas Berlyne. Nuo 1972 už pasiekimus kvantinės mechanikos srityje teikiamas M. Borno vardo medalis, kurį įsteigė Vokietijos fizikų draugija ir Didžiosios Britanijos Fizikos institutas.
L: M. Born My Life & My Views New York 1968.