mazdazmas (pagal dievo Ahūros Mazdos vardą), Persijos imperijos Achaimenidų dinastijos (valdė 559–330 prieš Kristų) oficiali religija. Jos ideologija sieta su pagrindinio dievo Ahūros Mazdos kultu. Achaimenidai pasižymėjo vietinių papročių, religijų ir valdymo formų tolerancija, todėl kiekviena persų imperijos tauta išlaikė savo religiją (bet kartu su savo dievais kaip aukščiausią dievą buvo privaloma garbinti Ahūrą Mazdą; Achaimenidai kovojo su magais, siekiančiais užimti sostą). Tyrinėtojai teigia, kad mazdaizmas sunyko Aleksandrui Makedoniečiui 334 prieš Kristų užkariavus Achaimenidų valstybę. Kai kuriuos mazdaizmo elementus ir dievybes perėmė ir modifikavo mitraizmas, zoroastrizmas, parsizmas.
Apie mazdaizmą išliko tik fragmentiškų žinių. Pagrindiniai tekstai – Achaimenidų dinastijos valdovų įrašai senovės persų, akadų, elamitų, aramėjų ir kitomis kalbomis (Behistuno įrašas, Avesta). Mazdaizmo panteoną sudarė daug dievų, kaip pagrindinis dievas garbintas Ahūra Mazda. Manoma, jis sietas su kosmoso ir visuomenine tvarka bei tiesa, laikytas aukščiausiuoju išminties pradu, vadovaujančiu dievų ir žmonių veiklai (zoroastrizme jis garbintas kaip gėrio įsikūnijimas, kūrėjas, Visatos saugotojas). Dievai garbinti per aukojimo apeigas, kurių svarbiausias elementas buvo ugnis (liepsna laikyta dievo reiškimusi, todėl ji turėjo būti saugoma nuo ritualinės nešvaros, nebuvo galima leisti jai užgesti) ir dieviškasis gėrimas hauma (manoma, gamintas iš augalo, kurio sultyse yra narkotinių medžiagų). Aukojimui vadovavo žyniai, kurie kreipdavosi į dievą arba dievus per ugnį (tarpininkaujant ugniai); buvo aukojami gyvūnai. Ypač pabrėžė kosmoso dualizmą. Achaimenidų valdovus balzamuodavo ir laikydavo specialiame kape mauzoliejuje, už mirusiojo valdovo sielą Saulei aukoti žirgai.
2781