Mažóji Ãzija, Anatòlijos pùsiasalis, vakariausia Azijos dalis, įsiterpusi tarp Viduržemio, Egėjo, Marmuro ir Juodosios jūros. Bosforas, Marmuro jūra ir Dardanelai skiria Mažąją Aziją nuo Europos (Balkanų pusiasalio). Per Bosforą nutiesti 3 tiltai (1973, 1570 m ilgio, 1988 ir 1997). Pusiasalio rytinė (sutartinė) riba eina į šiaurės rytus nuo Viduržemio jūros İskenderuno įlankos iki Juodosios jūros prie Trabzono (40° rytų ilgumos). Pusiasalis sudaro daugiau kaip 1/2 Turkijos teritorijos; plotas apie 500 000 km2, ilgis (iš vakarų į rytus) apie 1000 km, plotis 400–600 kilometrų.
Šiauriniai ir pietiniai krantai daugiausia lygūs, vakariniai ir pietvakariniai – labai vingiuoti, daug pusiasalių (Kocaeli, Bigos, Çeşmės, Bodrumo, Resadiyės, Likijos). Didžiausia įlanka – Antalijos – yra prie pietinio kranto. Šiaurinio kranto didžiausios įlankos – Sinopo ir Samsuno, vakarinių ir pietvakarinių krantų – İzmito, Gemliko, Erdeko, Edremito, Candarho, İzmiro, Kuşadası, Mandalayos, Gökovos, Fethiyės.
Pajūriuose ir prie didžiųjų upių žemupių – žemumos. Didesnę pusiasalio dalį užima Mažosios Azijos kalnynas, rytuose pereinantis į Armėnijos kalnyną. Kalnyno vidurinėje dalyje yra Anatolijos plokščiakalnis; didžiausias aukštis 3916 m (Erciyeso ugnikalnis), dažniausias 800–1500 metrų. Šiauriniame pakraštyje – Ponto kalnai, pietiniame – Tauro kalnų sistema. Kalnyno vakarinėje dalyje tarp kalnagūbrių – tektoninės įdubos. Dažni žemės drebėjimai. Mažosios Azijos klimatas subtropinis, pajūriuose mediteraninis, vidurinėje dalyje žemyninis. Upės nevandeningos, jų vandens lygis labai svyruoja. Didžiausios upės: Kızıl Irmakas, Sakarya (įteka į Juodąją jūrą), Didysis Menderesas, Gedizas (į Egėjo jūrą), Seyhanas, Ceyhanas (į Viduržemio jūrą). Pusiasalio vidurinėje dalyje yra nenuotaki sritis, upės teka į druskingus reliktinius arba į tektoninius ežerus. Didžiausi ežerai: Tuzas, Beyşehiras, Eğridiras, Burduras.
Mažosios Azijos vidurinės dalies kraštovaizdis (Anatolijos plokščiakalnis)
Mažosios Azijos pakrantėse auga makijos sąžalynai, pakrančių kalnuose – bukų ir ąžuolų, spygliuočių miškai, vidinėje dalyje – stepių ir pusdykumių augalija. Drėkinamoji ir bogarinė žemdirbystė. Auginama javai, vilnamedžiai, alyvmedžiai, vynmedžiai, bananai, tabakai, saulėgrąžos, didieji lazdynai, bulvės. Kasama chromo rūda.
Didžiausi miestai: Ankara, Stambulas, İzmiras, Adana, Bursa, Konija. Viduržemio jūros pakrantėse – kurortai. Turizmas.
Hierapolio‑Pamukkalės, Göremės, Nemrut Gağı nacionaliniai parkai – pasaulio paveldo vertybės.
3021