Mažosios Lenkijos vaivadija

Mažõsios Lénkijos vaivadijà (województwo małopolskie) yra Lenkijos pietuose. Ribojasi su Slovakija.

Plotas 15 144 km². 3,43 mln. gyventojų (2021).

Labai tankiai gyvenama; pagal gyventojų tankį (226 žm./km², 2021) užima 2 vietą tarp Lenkijos vaivadijų (po Silezijos vaivadijos).

Centras – Krokuva (800 700 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Tarnówas (106,3), Nowy Sączas (81,3), Osvencimas (37,0), Chrzanówas (35,1), Olkuszas (33,5), Nowy Targas (33,3). Miesto gyventojų 48 % (2021).

Mažosios Lenkijos vaivadija suskirstyta į 19 apskričių; yra 3 miestai, turintys apskrities teises (Krokuva, Nowy Sączas, Tarnówas).

Mažosios Lenkijos vaivadijos šiaurės vakarus užima Krokuvos‑Čenstakavos aukštumos pietinė dalis (didžiausias aukštis 512 m), susidariusi daugiausia iš klinčių (yra karstinių reljefo formų, urvų). Šiaurės rytuose – dalis Mažosios Lenkijos aukštumos. Į vidurinę dalį, abipus Vyslos, įsiterpia tektoninės Osvencimo ir Sandomiero įdubos su akumuliacinėmis lygumomis. Pietus užima Vakarų Karpatai: dalis Vakarų Beskidų (didžiausias aukštis 1725 m, Babia Góros masyve), dalis Vidurio Beskidų ir jų priekalnės. Slovakijos pasienyje yra Karpatų aukščiausia dalis – Aukštieji Tatrai (Rysų kalnas, 2499 metrai). Sandomiero įduba – vienas šilčiausių Lenkijos regionų (metų vidutinė temperatūra aukštesnė kaip 8 °C), Aukštieji Tatrai – vienas šalčiausių (aukščiausiose jų vietose metų vidutinė temperatūra žemesnė nei 0 °C).

Šiaurės rytuose iškrinta apie 600 mm kritulių, lygumose 800–900 mm, Aukštuosiuose Tatruose iki 1700 milimetrų. Sniego danga Beskiduose laikosi 4–6, Tatruose 5–8 mėnesius.

Beveik visa vaivadijos teritorija yra Vyslos baseine; vienintelė Orawos upė priklauso Dunojaus baseinui. Svarbiausios upės – Vysla ir jos intakai Skawa, Raba, Prądnikas, Dunajecas (jo intakai – Popradas, Biała). Prie upių yra dirbtinių vandens telkinių. Tatruose daug ledyninių ežerų; didžiausias – Morskie Oko (34,9 ha), giliausias – Wielki Stawas (gylis 79,3 metro). Gausūs geoterminio ir mineralinio vandens ištekliai.

Miškingumas 28,8 %. Saugomos teritorijos užima daugiau kaip 50 % vaivadijos ploto. Yra 6 nacionaliniai parkai, 11 kraštovaizdžio ir apie 70 gamtos rezervatų, 2 biosferos rezervatai, apie 1780 gamtos paminklų.

Mažosios Lenkijos vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija. Dauguma ūkio šakų restruktūrizuotos ir modernizuotos; daug užsienio investicijų, veikia kelios lasvosios ekonominės zonos. Kasama cinko ir švino rūdos, akmens anglys (vaivadijoje yra Aukštutinės Silezijos akmens anglių baseino dalis), akmens druska (Veličkoje), smiltainis, klintis, mergelis, dolomitas, porfyras, melafyras, diabazas; yra nedidelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.

Juodoji ir spalvotoji (lydoma cinkas, švinas) metalurgija, metalo gaminių, statybos ir kasybos mašinų, lokomotyvų, elektros mašinų gamyba, geležinkelio riedmenų, autobusų remontas, naftos perdirbimas, chemijos (farmacijos, mineralinių trąšų, plastikų) ir naftos chemijos, elektrotechnikos (kabelių, laidų), elektronikos, statybinių medžiagų, maisto (tabako, cukraus, vaisių ir daržovių, mėsos, alaus), odos ir avalynės, tekstilės, siuvimo, baldų, popieriaus pramonė. Pramonės svarbiausi centrai: Krokuva, Chrzanówas, Trzebinia, Olkuszas, Skawina, Tarnówas, Nowy Sączas.

Žemės ūkio naudmenos užima 58,3 % teritorijos (42,2 % – ariamoji žemė, 14,6 % – pievos ir ganyklos, 1,5 % – sodai). Auginama javai (kviečiai, miežiai, avižos), bulvės, tabakai, apyniai. Daržininkystė, sodininkystė (Nowy Sączo, Limanowos, Krokuvos, Veličkos apskrityse). Veisiama galvijai, avys, arkliai, naminiai paukščiai.

Turizmas (apie 14,9 mln. turistų, iš jų 3,2 mln. – užsieniečiai, 2016). Labiausiai lankoma Krokuva, Zakopanė (žiemos sporto centras), Osvencimas, Velička, Krynica‑Zdrójus ir kiti kurortai, Kalwaria Zebrzydowska (piligrimystės centras), Wadowicės. Daug pasaulio paveldo vertybių (Krokuvos senamiestis, Osvencimas, Veličkos druskos kasyklos, Kalwaria Zebrzydowska, vaivadijos pietinės dalies medinės bažnyčios, Dunajeco upės tarpeklis).

Per Mažosios Lenkijos vaivadijos teritoriją eina Vroclavo–Peremislio, Varšuvos–Zakopanės geležinkeliai, tarptautinės reikšmės plentai iš Gdansko į Pietų Europos miestus ir iš Vokietijos į Ukrainos miestus. Krokuvos tarptautinis oro uostas (Balicuose).

Mažosios Lenkijos vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusių Krokuvos ir Nowy Sączo vaivadijų bei dalies Bielsko, Katowicų, Kielcų, Tarnówo ir Krosno vaivadijų.

-małopolskie