Mažõsios Lietuvõs tarýba, Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė organizacija.
Veikė 1946–20 a. 8 dešimtmetyje Vokietijoje (nuo 1949 – Vokietijos Federacinėje Respublikoje). Įkurta 1946 11 06 Fuldoje (netoli Frankfurto prie Maino). Tęsė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos (1918–24) veiklą. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, telkė po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje apsigyvenusius tautiečius (dar 1945 dabartinėje Šlėzvigo‑Holšteino žemėje įsisteigė daugiau kaip 50 jų pasipriešinimo organizacijų, kurios įėjo į šią organizaciją), skatino juos išlaikyti lietuvybę, dalyvauti kultūriniame gyvenime, siekė visų lietuviškų etninių žemių susivienijimo į vieną valstybę. Narius į tarybą priimdavo visuotinis susirinkimas prezidiumo (nuolatinis pirmininkas – E. Simonaitis) siūlymu.
Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumas. Iš kairės: sėdi J. Zubaitis, E. Simonaitis ir A. Puskepalaitis, stovi A. Lymantas, V. Endrikaitis ir V. Pitkunigis (1950, Fulda)
1946 ir 1947 taryba paskelbė du Fuldos aktus – dėl Mažosios Lietuvos sovietinės okupacijos ir gyventojų genocido, krašto kolonizavimo, kad Karaliaučiaus kraštą iki susijungimo su išlaisvinta Lietuvos Respublika valdytų Jungtinių Tautų komisija. 1950 tarybos skyrių pirmininkų (apie 70) suvažiavime Schwäbisch Gmünde priimtoje rezoliucijoje skelbiama, kad ši organizacija yra visos Mažosios Lietuvos gyventojų valios reiškėja, 1953 tarybos narių suvažiavime (apie 30) Liubeke pareikštas protestas dėl Karaliaučiaus krašto okupacijos, ryžtas kovoti dėl Lietuvos išlaisvinimo, tos viltys siejamos su Jungtinių Amerikos Valstijų pagalba Baltijos šalims. Taryba glaudžiai bendradarbiavo su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu; iki 1956 tarybos atstovas komitete buvo komiteto vykdomosios tarybos narys (M. Brakas, vėliau M. Gelžinis).
Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkas E. Simonaitis atstovaudavo Mažajai Lietuvai Vokietijos institucijose, skaitė pranešimus, palaikė ryšius su kitomis lietuvininkų karo pabėgėlių organizacijomis, lankė Vokietijos lietuvininkus, informavo pasaulio visuomenę apie tarybos veiklą. Organizacijos vicepirmininkas M. Brakas rengė teisinius dokumentus, atstovavo jai tarptautinėse konferencijose, konsultavo Vokietijos Federacinės Respublikos institucijas aktualiais Rytų Europos klausimais, padėjo leisti tarybos mėnraštį Keleivis (1950–68 Hannoveryje). Prie tarybos veikė Spaudos komisija, išleidusi keletą Vydūno knygų, almanachą Krivulė (1948), leido periodiką.
Tarybos narių mažėjo 1948 prasidėjus lietuvių emigracijai į Šiaurės Ameriką ir Australiją. Mirus E. Simonaičiui (1969), tarybos veikla pamažu nutrūko. Dalis narių veikė Mažosios Lietuvos rezistenciniame sąjūdyje (įkurtas 1953).