Mechmedas IV Medžiotojas

Mechmèdas IV Medžiótojas (Mehmed IV Dördüncü) 1642 01 02Stambulas 1693 01 06Edirne, Osmanų imperijos sultonas (1648–87). Osmanų dinastijos. Ibrachimo (valdė 1640–48) ir jo sugulovės sūnus, Siuleimano II brolis. Pravardę Medžiotojas gavo dėl pomėgio medžioti. Sultonu tapo janyčarams nuvertus tėvą. 1656, Venecijos laivynui įsiveržus į Dardanelų sąsiaurį ir sumušus Osmanų imperijos laivyną, didžiuoju viziriu paskyrė M. Köprülü, kuris išstūmė venecijiečius ir 1660 užėmė Lemną, 1669 – Kretą. 1672 Mechmedas IV Medžiotojas, siekdamas paremti Dešiniakrantės Ukrainos etmoną P. Dorošenką, kuris pasiskelbė jo vasalu (tai sukėlė Osmanų imperijos karą su Abiejų Tautų Respubliką), įsiveržė į Vakarų Ukrainą ir užėmė Podolės Kamenecą. 1672 Mechmedas IV Medžiotojas su Abiejų Tautų Respublika pasirašė Bučačo taiką, pagal kurią Osmanų imperijai atiteko Podolė, o P. Dorošenkai – Dešiniakrantė Ukraina. 1673, Abiejų Tautų Respublikos seimui šios sutarties neratifikavus, Mechmedas IV Medžiotojas vėl pradėjo karą su ja. 1676 su Abiejų Tautų Respublika pasirašė Žuravno taiką (Podolė liko Osmanų imperijai, diduma Dešiniakrantės Ukrainos atiteko P. Dorošenkai). 1683 pradėjo karą su Austrija, kurią parėmė ir Abiejų Tautų Respublika. 1683 09 12 prie Vienos Osmanų imperijos kariuomenę sumušė jungtinė Austrijos, Abiejų Tautų Respublikos ir Vokietijos kunigaikščių kariuomenė; už tai Mechmedas IV Medžiotojas įsakė nubausti mirtimi jai vadovavusį didįjį vizirį K. M. Köprülü. 1684 karui su Mechmedu IV Medžiotu susikūrė Europos valstybių sąjunga – Šventoji lyga (sudarė Austrija, Abiejų Tautų Respublika, Venecija, nuo 1686 ir Rusija). 1686 Mechmedo IV Medžiotojo kariuomenė prarado Budą (užėmė Austrija). Užsienio politikos nesėkmės labai pablogino padėtį šalies viduje, kilo nepasitenkinimas Mechmedo IV Medžiotojo valdžia. 1687 M. Köprülü antras sūnus Mustafa surengė rūmų perversmą ir į sostą pasodino Mechmedo IV Medžiotojo brolį Siuleimaną II; Mechmedas IV Medžiotojas buvo uždarytas į kalėjimą ir po 5 metų mirė.