J. Ph. Holzhaeusserio medalis VU astronomas M. Počobutas (sidabras, 1775, Latvijos istorijos muziejus): a – aversas, b – reversas
medãlis (pranc. médaille, it. medaglia < lot. metallum – metalas), smulkiosios skulptūros kūrinys; plokščias apskritas, kartais ovalus arba kampuotas pagerbimo arba atminimo ženklas. Kilme ir kūrybos bruožais artimas monetai. Dvipusis medalis turi aversą ir reversą, vienpusis būna kampuotas (plaketė). Dekoras priklauso nuo medalio paskirties, vyraujančio dailės stiliaus. Αversas puošiamas kūrinio paskirtį, temą išreiškiančiu reljefiniu vaizdu (pagerbiamo asmens portretu, mitologinėmis, istorinėmis arba alegorinėmis, simbolinėmis kompozicijomis), legenda; reverso kompozicija papildo averso vaizdą. Medalis liejamas, kalamas, štampuojamas iš metalo (bronzos, vario, sidabro, aukso), naujaisiais laikais dar lipdomas iš molio, kuriamas iš įvairių sintetinių medžiagų. Medaliai būna unikalūs ir tiražiniai. Medalių ir jų istoriją tiria faleristika.
Istorinė apžvalga
Jau senovės Graikijoje ir Romoje kurta atminimui arba apdovanojimui skirti metaliniai ženklai, monetos. Medalio terminu viduramžiais Italijoje vadinta pusė denaro. Iki šių dienų išlikęs medalio pavidalas susiklostė 14 a. Italijoje. Dabartinę prasmę terminas įgijo 15 amžiuje. Ypač medaliai išpopuliarėjo Renesanso epochoje (Pisanello, M. de Pasti, 1420–67, S. Savelli, 1425–1504, L. Leoni, 1509–90, visi Italija, H. Schwarzas, H. Daucheris, 1485–1538, abu Vokietija), neoklasicizmo laikotarpiu (É. Rogat, 1770–1852, J. P. Montagny, 1789–1862, J. J. Barré, visi Prancūzija, W. Wyonas, 1795–1851, Anglija, F. Tolstojus, Rusija).
Medalis Lietuvoje
Lietuvoje medaliai pradėjo plisti nuo 16 a. pradžios. Medaliai lieti ir kalti Vilniaus pinigų kalykloje. Apvaliais medaliais ir stačiakampėmis arba rombinėmis plaketėmis dažniausiai puošti drabužiai, baldai, jie kabinti ant sienų. Medalius kūrė užsienio dailininkai (italas G. M. Padovano, olandas S. van Herwijckas). 17 a. reikšmingų medalių sukūrė Vilniaus medalininkai H. Trilneris, J. Engelhartas. 17 a. antroje pusėje uždarius Vilniaus ir kitas monetų kalyklas medalių kalyba sunyko. 20 a. pirmoje pusėje medalių sukūrė P. Rimša, J. Zikaras, 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje – P. H. Garška, P. Gintalas, G. Jokūbonis, R. Inčirauskas, J. Kėdainis, V. Mockaitis, P. Repšys.
A. Mikutos medalis Miegantys vabalai (metalas, drobė, aliejus, 2004, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose)
2967