Medellín

Medellín (Medeljnas), miestas Kolumbijos šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Bogotos; Antioquijos departamento centras.

Gilberto Echeverri Mejíos (4 Sur / 4‑asis pietinis) tiltas jungia vakarinę ir rytinę Medellíno dalis

2,55 mln. gyventojų (2023; aglomeracijoje 4,28 mln. gyventojų); antras (po Bogotos) pagal gyventojų skaičių Kolumbijos miestas.

Medellínas įsikūręs Centrinėje Kordiljeroje, Aburros tarpukalnių įduboje, apie 1500 m aukštyje prie Porcės (Medellíno) upės (Caucos intakas).

Per Medellíną eina Panamerikos plentas, Cali–Ciénagos geležinkelis. José María Córdobos tarptautinis oro uostas.

Metalurgija, chemijos (sintetinio kaučiuko, farmacijos), naftos perdirbimo, medienos apdirbimo, tekstilės, siuvimo, maisto (kavos) pramonė, mašinų gamyba. Medellíno apylinkėse auginamos orchidėjos. Turizmas.

5 universitetai, tarp jų – Antioquijos (įkurtas 1822), Medellíno (1950). Teatrai. Antropologijos, šiuolaikinio meno ir kiti muziejai, botanikos sodas. Stadionas (vyksta futbolo, beisbolo varžybos, bulių kautynės). Tarptautinis poezijos, kasmetinis gėlių festivaliai.

Prie Medellíno kasama auksas, sidabras ir akmens anglys.

Istorija

Medellínas pradėjo kurtis 1675 (buvo aukso kasybos centras). 19 a. Medellínas buvo svarbus žemės ūkio centras (kavos plantacijos), 20 a. pradžioje plėtotos pramonės įmonės (ypač tekstilės).

20 a., iškasus Panamos kanalą, Medellínas išsiplėtė. 20 pabaigoje tapo nelegaliu tarptautiniu kolumbietiško kokaino platinimo centru; juo buvo iki kokaino tėvu vadinamo Pablo Escobaro mirties (nužudytas 1993).

Lietuviai

Pirmieji lietuviai į Medellíną atvyko 1948 iš Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklų; jų vizomis, apgyvendinimu ir įdarbinimu rūpinosi Lietuvių katalikų komiteto karo aukoms (įkurtas 1946 Bogotoje; pirmininkas S. Sirutis) Medellíno skyrius.

Daugiausia lietuvių Medellíne gyveno 1952 (apie 350), vėliau dalis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą (1958 buvo likę apie 150).

Nuo 1948 ilgą laiką sekmadieniais laikytos lietuviškos pamaldos (kolonijos kapelionas buvo kun. M. Tamošiūnas). 1948 ir 1950 surengtos lietuvių tautodailės ir rankdarbių parodos. Nuo 1950 kurį laiką veikė lietuvių choras, pradėtas leisti žurnalas Kolumbijos lietuvis.

1950 įkurta Kolumbijos lietuvių bendruomenės Medellíno apylinkė globojo šeštadieninę lituanistinę mokyklą (įkurta 1948). 1952 įkurta Lietuvių katalikių moterų draugija rūpinosi socialiniais reikalais, jaunimo ir vaikų lavinimu.

1953 Medellíne įvyko I Kolumbijos lietuvių suvažiavimas (1954 – II). 1954 įkurtas Rezistencinės santarvės Medellíno skyrius. 1956 Lietuvių katalikų komitetas karo aukoms nupirko žemės sklypą, kuriame iki 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje pastatyti Lietuvių namai. Per tautines šventes lietuvių ir ispanų kalbomis rengtos radijo laidos. Lietuvių Kolumbijoje mažėjant, 7 dešimtmečio pabaigoje sujungtos Kolumbijos lietuvių bendruomenės Medellíno, Cali ir Barranquillos apylinkės (apie 100 žmonių).

1976 Medellíne ir Bogotoje surengta Kolumbijos lietuvių šventė, 1976 Medellíne – Kolumbijos lietuvių dienos ir jaunimo stovykla.