medicnos prãmonė, pramonės šakų grupė, kuri apima įmones, gaminančias medikamentus ir medicinos techniką.
Medicinos pramonės šakos
Šiai pramonei priskiriama chemijos farmacijos pramonė (gamina sintetinius ir augalinės kilmės vaistus, vitaminus, endokrininius preparatus iš gyvūninės kilmės žaliavos, antibiotikus, tvarstomąsias medžiagas ir kita), medicinos instrumentų (prietaisų, įrangos) pramonė, porcelianinių, plastikinių ir kitų medicininių reikmenų (vaistinės indų, protezų ir kitų) gamyba.
Medicinos pramonė pasaulyje
vaistų išpilstymo į buteliukus linija
Vaistų gamyba pasaulyje daugiausia sutelkta didelėse bendrovėse. 2006 iš 50 didžiausių medicinos pramonės bendrovių Jungtinėse Amerikos Valstijose veikė 22, Japonijoje – 10, Šveicarijoje ir Vokietijoje – po tris, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje – po dvi, Australijoje, Izraelyje, Olandijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje – po vieną. Kai kurių vaistų gamyba sparčiai plečiasi Azijos šalyse (Kinijoje, Indijoje, Singapūre). Pasaulio medicinos pramonės didžiausių bendrovių ekonominiai rodikliai 2006 parodyti 1 lentelėje.
1
Medicinos pramonė Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios medicinos pramonės įmonės buvo raupų vakciną gaminančios laboratorijos Vilniuje (1872 įkurta Vakcinacijos institute ir 1886 – prie Savičiaus ligoninės), vaistinių augalų žaliavos supirkimo ir perdirbimo punktas Švenčionyse (įkurtas 1883). Po I pasaulinio karo įsteigtos chemijos ir farmacijos laboratorijos Vaistija (1921) ir Sanitas (1922) Kaune, Galen (1922) Šiauliuose, vaistų laboratorijos Kybartuose, Panevėžyje, Telšiuose, Ukmergėje, Vilkaviškyje. 1939 vaistus gamino: Kaune – Centralinio valstybės vaistų sandėlio chemijos ir farmacijos laboratorija, akcinė GERMAPO vaistų laboratorija, bendrovės Sanitas ir Vaistas, Šiauliuose – Galen, Klaipėdoje – Farmakon ir Chamonija, Ukmergėje – Delugan, Vilniuje – Eska, Švenčionyse – vaistinių augalų perdirbimo fabrikas.
Po Antrojo pasaulinio karo buvo atkurti per karą nukentėję fabrikai Sanitas Kaune ir Eska Vilniuje (1950 tapo farmacijos fabriku Gegužės pirmoji), chemijos ir farmacijos laboratorija Galen Šiauliuose, įsteigta tokia pati laboratorija Panevėžyje (veikė iki 1950). 1945 Kaune įkurtas protezinis-ortopedinis kombinatas. 1946 Vilniuje įkurtas medicinos įrangos fabrikas Medaparatūra (gamino operacinius stalus, ligoninių ir vaistinių baldus, ligoninių skalbyklų įrangą, remontavo medicinos aparatūrą), 1976 prijungtas prie Vilniaus medicinos technikos remonto įmonės (įkurta 1973). 1951 pradėjo veikti atstatytas Švenčionių vaistažolių fabrikas. 1963 Kauno higienos mokslinio tyrimo instituto bazėje įkurta Kauno bakterinių preparatų įmonė (gamino diagnostinius, profilaktinius ir gydomuosius bakterinius preparatus). 1963 Vilniuje prie buitinės chemijos gamyklos Švyturys įsteigtas vaistų sintezės cechas. 1969 Kaune pradėjo veikti Endokrininių preparatų gamykla (gamino insuliną ir kitus organinius preparatus). 1985 Lietuvos medicinos pramonės įmonės pagamino 318 mln. ampulių įvairių preparatų, 14 mln. flakonų insulino preparatų, 1,6 mln. flakonų heparino, 899 tonas galeninių preparatų, perdirbo 536 tonas vaistinių augalų žaliavos ir pagamino 4,9 mln. pakelių įvairių arbatų, taip pat įvairios medicinos įrangos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Lietuvos medicinos pramonės plėtros etapas. 1994 privatizuotas fabrikas Sanitas tapo akcine bendrove ir 2004 įsigijo farmacinių preparatų gamybos bendrovę Endokrininiai preparatai (iki 1992 Kauno endokrininių preparatų gamykla), 2005 – Slovakijos generinių vaistų gamybos bendrovę Hoechst-Biotika, 2006 – Lenkijos generinių vaistų gamybos bendrovę Jelfa S.A. ir įsitvirtino Vidurio ir Rytų Europos generinių vaistų rinkoje. Didžiausia Lietuvos medicinos pramonės bendrovė Sanitas 2008 gamino 129 produktus, 2007 pardavė produkcijos už 335,4 mln. litų, bendrovėje dirbo 1500 darbuotojų. Bendrovė Valentis (įkurta 2002, gamina įvairius vaistus) 2003 įsigijo bendrovę Bakteriniai preparatai (buvusi Kauno bakterinių preparatų įmonė), Vilniaus farmacijos fabriką (buvęs Gegužės pirmoji) ir bendrovę Ilsanta (pagal Švedijos projektą įkurta 1995). Izraelio bendrovės Teva Pharmaceutical Industries Ltd. grupės įmonė Sicor Biotech (iki 2002 Biotechna, įkurta 2000 iš bendrovės Biofa) Vilniuje yra vienintelė biotechnologinės farmacijos bendrovė Lietuvoje, kuri kuria ir gamina rekombinantinius biofarmacinius preparatus. 2007 bendrovė pardavė produkcijos už 36 mln. litų, joje dirbo 170 darbuotojų (iš jų – 55 mokslininkai). Sicor Biotech pirmoji Lietuvoje gavo licenciją gaminti tiriamuosius vaistus, sukūrė vaistą (filgrastimą) onkologiniams susirgimams gydyti, kuris teigiamai įvertintas Europos Sąjungos. Bendrovė Medicata Filia (įkurta 1995 Vilniuje) gamina vaistus, medicininius preparatus ir maisto papildus, bioaktyviems preparatams gaminti naudoja lietuviškas žaliavas. Dar vaistus gamina bendrovė Aconitum Kaune. Bendrovė Švenčionių vaistažolės (1999 privatizuotas Švenčionių vaistažolių fabrikas) gamina ir fasuoja vaistines ir maistines arbatas, 2006 pardavė produkcijos už 5 mln. litų. Bendrovės antrinė bendrovė Herbitum Balticum augina vaistažoles. Bendrovė Acorus Calamus (įkurta 1995 Kaune) gamina vaistažolių ir jų mišinių produktus, fasuoja arbatas. Herbata Humana Vilniuje pakuoja ir prekiauja įvairiais vaistažolių mišiniais, vaistinėmis arbatomis. A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonė Švenčionyse perdirba vaistažoles, J. Balvočiūtės ūkis Viekšnių seniūnijoje (Mažeikių rajono savivaldybė) augina ir gamina gydomuosius, stiprinamuosius vaistažolių mišinius. Bendrovė Korio laboratorija (Vilnius) apdirba, perdirba, fasuoja medicininės paskirties bitininkystės produktus. Bendrovė Ortopedijos technika Kaune (buvęs Protezinis-ortopedinis kombinatas) gamina ir individualiai pritaiko ortopedijos technines priemones, teikia gydytojų specialistų konsultacijas. Bendrovė turi filialus Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje, dalį produkcijos (daugiausia individualią ortopedinę avalynę ir pėdos įtvarus) eksportuoja į Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Daniją, Suomiją, Olandiją ir kitas šalis. Užsienyje pagamintus maisto papildus fasuoja bendrovė Biosola Didžiojoje Riešėje (Vilniaus rajono savivaldybė). Jonavoje veikia bendra Lietuvos ir Norvegijos įmonė Norfachema, kuri pakuoja ir perpakuoja vaistus į lietuvių ar kita kalba ženklintas pakuotes. Į Lietuvą importuojama daug vaistų, todėl didžiosios užsienio medicinos pramonės įmonės (AstraZeneca, GlaxoSmithKline ir kitos) mūsų šalyje turi savo atstovybes. Lietuvos medicinos pramonės svarbiausių gaminių gamyba 1985–2007 parodyta 2 lentelėje.
2
2687
vaistų gamyba