Mèdija (sen. persų Mada, gr. Mēdía), Mdija, istorinė sritis, kurį laiką valstybė Šiaurės vakarų Irane.
Gyveno iranėnų kalbomis kalbančių medų gentys. 9–8 a. dažnai kariavo su Asirija; pirmą kartą minimi 836 pr. Kr. jos valdovo Salmanasaro III įrašuose. 8 a. pr. Kr. pradžioje juos trumpam buvo užkariavusi Urartu valstybė.
Apie 673–672 pr. Kr. medų gentys susivienijo ir sukūrė valstybę (sostinė Ekbatana, dabar – Hamadanas). Medai užkariavo Maną, Urartu, didesniąją dalį Irano kalnyno, su Babilonija nugalėjo Asiriją. 550–549 pr. Kr. Medijos valstybę užkariavo Persija; Medija tapo jos satrapija (provincija), Ekbatana – vienu iš 4 svarbiausių miestų. 521, 409–408 pr. Kr. medai buvo sukilę, bet nesėkmingai. Per keletą amžių medai ir persai susiliejo į vieną tautą (medų vardas iš istorinių šaltinių išnyko Partų karalystės laikais).
331 pr. Kr. Aleksandras Makedonietis užėmė Mediją ir pavertė įkurtos imperijos provincija. 4 a. pr. Kr. pabaigoje jai suirus dabartinio Azerbaidžano pietuose (buvusioje Manoje) vėl įkurta Medijos valstybė, vėliau gavusi Atropatenos vardą. 3 a. pr. Kr. ji kariavo su Seleukidų valstybe, 2–1 a. – su Roma. Maždaug 148 pr. Kr. ją trumpam buvo užėmęs Mitridatas I. 7 a. po Kr. Mediją užkariavo arabai.