Mẽdilas (bltr. Мядзел, Miadzel; rus. Мядель, Miadel), miestas Baltarusijos šiaurės vakaruose, Minsko srityje, į šiaurės vakarus nuo Minsko; rajono centras.
7150 gyventojų (2021). Medilas įsikūręs tarp Mėstro ir Batorino ežerų, netoli Lietuvos sienos. Per Medilą eina Minsko–Naročiaus plentas. Duonos kepykla. Istorijos muziejus. Šv. Stanislovo karmelitų bažnyčia (pastatyta 18 amžiuje). Medilo apylinkėse yra archeologinių radinių.
Istorija
Pirmą kartą Medilas minimas 1324 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Rygai ir Livonijos vyskupams. 14 a. priklausė Krėvos kunigaikštystei, vėliau – Vilniaus vaivadijos Ašmenos apskričiai. Kilus epidemijai buvo perkeltas į kitą vietą – Mėstro ežero pakraštį. Nuo 15 a. gyvavo dvi gyvenvietės – Senasis ir Naujasis Medilas. Senasis Medilas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1454. Šv. Stanislovo bažnyčia 1454 pastatyta Trakų kašteliono Andrejaus Sakovičiaus rūpesčiu. 1454–70 Senasis Medilas priklausė Andrejui Sakovičiui, nuo 1470 didikų Radvilų, vėliau bajorų Franckevičių, 1621–80 Raiskių, 1680–87 Grabovskių, nuo 1687 Koščicų giminėms. Per 1500–03 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskvos kunigaikštyste Senasis Medilas buvo sugriautas (1500). 1543 Senajame Medile įkurtas dvaras, pastatyta koplyčia. 1754 pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. 1762 Senasis Medilas gavo Magdeburgo teisę. 1793 užimtas Rusijos. 1885 Senajame Medile pastatyta cerkvė, nuo 1886 veikė parapinė mokykla. Senajame Medile buvo 227 (1860), 254 (1885), 229 (1904) gyventojų. Naujasis Medilas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1463 kaip kunigaikščių Svirskių giminės valda. 1519, per 1512–22 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, Naujasis Medilas buvo sugriautas. 1557 ir 1569 jis minimas kaip karališkasis dvaras. Medinis tiltas jį jungė su mūrine pilimi, 16 a. antroje pusėje–17 a. pradžioje pastatyta Mėstro ežero saloje; pilis sugriauta per 1700–21 Šiaurės karą. Naujasis Medilas 1588–1742 priklausė didikų Sapiegų, 1742–66 Bžostovskių ir kitoms giminėms. Nuo 17 a. pradžios iki 1775 Naujajame Medile rinkosi žemės teismas, nuo 1661 – Vilniaus vaivadijos, Lydos apskrities bajorų seimeliai. 1793 užimtas Rusijos. Naujajame Medile buvo 613 (1860), 713 (1885), 1235 (1904), 825 (1939) gyventojai. 1904 Senasis ir Naujasis Medilai buvo sujungti. 1921–39 Medilas buvo valdomas Lenkijos. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai. Nuo 1959 miesto tipo gyvenvietė. Nuo 1998 miestas.
Lietuviai
1857 Naujojo Medilo valsčiaus 8 kaimuose gyveno daugiau kaip 600 lietuviškai kalbančių žmonių. Neturėdami savo mokyklų, t. p. lietuviškų pamaldų bažnyčioje Naujojo Medilo gyventojai ilgainiui nutautėjo.