Mẽdumas (Medumi; sen. vok. Medden, sen. liet. Medinas), gyvenvietė Latvijoje, Daugpilio savivaldybėje, prie Kauno–Daugpilio plento, 10 km į šiaurės rytus nuo Zarasų; valsčiaus centras. Veikia specialioji pagrindinė, vidurinė mokyklos, kultūros namai, Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia. Kultūros paminklas – Medumo sentikių cerkvė. 570 gyventojai (2015).
Istorija
Pirmą kartą Medumas tarp kitų Sėlos valsčių minimas 1255 Lietuvos karaliaus Mindaugo dovanojimo akte Livonijos ordinui. Nuo 15–16 a. Medumo teritorijoje žinomas dvaras. 17 a. jis priklausė baronų Rebinderių, 19 a.–1912 Etingenų giminei, nuo 1912 iki 1919–20 Latvijos žemės reformos – generolui M. Ušakovui. 20 a. antroje pusėje daugėjo gyventojų (1967 buvo 326, 1989 – 1523).
Lietuviai
Medumas ir jo apylinkės nuo seno priklausė lietuvių etninių žemių plotui. Medumo dvaro lietuviai dar 1789 buvo evangelikai liuteronai; pasak K. Būgos, tai rodo, kad jie čia nuo seno gyveno. 1920–21 Medume įkurta lietuvių pradinė mokykla (iki 1937 veikė Medumo dvaro rūmuose). Medume ir jo apylinkėse ir 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje gyvena lietuvių (1958 jie sudarė 37 % vietos gyventojų). 1977 vietos gyventojų kalbą ir istoriją tyrė jungtinės lietuvių, latvių ir baltarusių ekspedicijos dalyviai K. Garšva ir E. Grinaveckienė, 1982 – A. Butkus. 1989 Medume gyveno 113, 2006 – 68 lietuviai.
2338
2392